Numatyti apribojimai taip pat uždraudė privačius susirinkimus, kuriuose galėtų dalyvautų daugiau kaip penki suaugusieji iš dviejų skirtingų namų ūkių, ir ragino Velykų bažnyčios pamaldas vykdyti virtualiai.

„Ši klaida yra mano vienintelės padaryta klaida“, - sakė A. Merkel ir pridūrė, kad uždarymas buvo ruošiamas „remiantis geriausiais ketinimais“, tačiau neturėjo būti pasiūlytas nuo pat pradžių, nes neįmanoma tinkamai jo įgyvendinti.

Šiam pasikeitimui pritarė jos pačios krikščionių demokratų aljanse esantys daugelis kolegų. Bavarijos premjeras Markusas Soderis sakė gerbiantis kanclerės permainas, atkreipdamas dėmesį, kad kilo abejonių dėl apribojimų teisėtumo.

Permainos įvyko po to, kai A. Merkel buvo apipilta kritikos pliūpsniu dėl taikomų griežtų priemonių. Ypač prieštaringai buvo reaguojama į Bažnyčios pamaldų draudimą - dvasininkai ir net ilgametis politinis sąjungininkas vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis ragino kanclerę persvarstyti savo sprendimą. Kai kurie valstybės vadovai jau buvo paskelbę, kad nesilaikys taisyklių. Saksonijos ministras pirmininkas Michaelas Kretschmeris teigė, kad jo federacija netrukdys bažnyčioms teikti asmenines pamaldas.

A. Merkel įvardijo penkių dienų griežtus ribojimus kaip būtiną žingsnį, siekiant išvengti trečiosios viruso bangos plitimo. Prancūzija, reaguodama į naujų atvejų plitimą, jau pradėjo taikyti blokavimą keliuose regionuose.

Nors kai kurios šalies vietovės iš lėto pradėjo laisvinti karantino suvaržymus, Vokietijos vyriausybė įgyvendino planą, kuris panaikintų apribojimų sušvelninimą, jei savaitės atvejai 100 000 gyventojų padidėtų daugiau nei 100. Vokietijoje atvejų skaičius svyruoja jau maždaug metus laiko. Užsitęsę apribojimai, iš pradžių apibūdinti kaip laikini, šalyje sukėlė daugybę demonstracijų, įskaitant savaitgalį Kaselyje vykusį protestą, dėl kurio kilo susirėmimai su policija.