°C
      2024 03 28 Ketvirtadienis

      „The Spectator“: Dėl sankcijų Rusija tampa turtingesnė

      Nuotrauka: Ria nuotr.

      2022-05-28 11:00:00

      Sankcijos Rusijai neveikia, rašo britų kassavaitinis žurnalas „The Spectator“. Ir nors šalis dar gali nukentėti, laikui bėgant situacija gerės, teigia šis leidinys. Europa negali visiškai atsisakyti rusiškų dujų, o Vokietijos pozicija tai patvirtina.

      Prieš prasidedant Rusijos karui Ukrainoje, niekas negalėjo užtikrintai pasakyti, kad po jos sulauks vieningo Vakarų atsako. Sankcijos, kurios Rusijai buvo įvestos dėl Krymo aneksijos 2014 metais, pasirodė gana ribotos, – ypač ES sankcijos. Tada Vokietija primygtinai reikalavo tęsti dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimą. Šį kartą Amerika, Europa ir didelė Azijos dalis pademonstravo vienybę, įvesdamos griežtas sankcijas Rusijos bankams, įmonėms ir oligarchams. Nuo to laiko praėjo trys mėnesiai ir laikas paklausti: ar sankcijos tikrai veikia?

      Atsakymas, kurį galima rasti duomenų apie Rusijos banko mokėjimų balansą sausio–balandžio mėnesiais, neatrodo labai džiuginantis. Šie duomenys rodo, kad sankcijos neveikia ryžtingai – bent jau ne taip, kaip tikėjosi Vakarai. Rusijos einamosios sąskaitos perteklius (paprasčiau tariant, eksportas, atėmus importą) šoktelėjo iki rekordinio lygio – 96 mlrd. USD (JAV dolerių) – keturis kartus daugiau nei tuo pačiu 2021 m. Laikotarpiu. Galutinis operacijų su prekėmis ir paslaugomis balansas rodo dar rimtesnį atotrūkį – 106 mlrd. USD, o tai tris kartus daugiau nei pernai.

      Tokiu tempu Rusijos einamosios sąskaitos perteklius gali siekti 250 mlrd. USD. Papildomų lėšų suma, kurią Rusija gavo, beveik pasiekė 300 milijardų dolerių – tai Rusijos centrinio banko turto ir užsienio valiutos rezervų suma, kurią Vakarai įšaldė pradėjus karą Ukrainoje.

      Rusija daugiau naftos ir dujų neeksportuoja. Tačiau karinis konfliktas Ukrainoje ir Vakarų sankcijos išprovokavo staigų energijos kainų kilimą. Žinoma, Rusija nukentės, kai baigsis vakarietiškų prekių ir komponentų atsargos. Kai kurios įmonės turės užsidaryti ir atleisti savo darbuotojus. Recesija bus tikrai rimta.

      Tačiau laikui bėgant Vladimiro Putino padėtis gerės. Vokietija, prieš karo Ukrainoje pradžią iš Rusijos pirkusi 55% gamtinių dujų ir 34% naftos, siekia laipsniško sankcijų energetikos sektoriui įvedimo, kad jos ekonomika spėtų prisitaikyti. Jei teks ieškoti pakaitalo rusiškoms dujoms, reikės statyti SGD (suskystintų dujų) priėmimo terminalus. Reikės ieškoti naujų tiekėjų ir alternatyvių energijos šaltinių. Šis delsimas suteiks V. Putinui brangaus laiko. Ji galės įsigyti elektroninių komponentų, kuriems taikomos sankcijos, per trečiąsias šalis (daugiausia Kiniją) ir rasti naujų eksporto rinkų. Šalys, kuriose trūksta maisto produktų, taip pat gali kreiptis į Rusiją ne tik dėl energijos išteklių, bet ir dėl kviečių.

      Vakarų, vadovaujamų JAV, įvestos sankcijos savo netiesioginiu poveikiu pasirodė esančios veiksmingesnės. Amerikoje veikiančios Kinijos kompanijos supranta, kad bent kol kas joms reikia žaisti kartu su šiuo tarptautiniu boikotu. Kai kurie iš jų savo noru sumažino eksportą į Rusiją. Tačiau Kinijos vyriausybė siekia sumažinti savo priklausomybę nuo JAV finansų sistemos. Jei Kinijai pavyks apsisaugoti nuo bet kokių būsimų JAV sankcijų poveikio, Kinijos įmonės gali būti daug labiau linkusios tiekti savo produkciją Rusijai. Vakarų sankcijos dabar turi veiksmingiausią poveikį, nes pasaulis yra priklausomas nuo dolerio ir Amerikos finansų rinkos. Tačiau ši priklausomybė gali trukti neilgai.

      Ir per daug nesitikėkime, kad Europa visiškai atsisakys rusiškų dujų. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas demonstruoja dviprasmišką poziciją šiuo klausimu (taip pat ir ginklų tiekimo Ukrainai klausimu). Kaip Vokietija gali pakeisti rusiškas dujas, mažindama anglies naudojimą, laipsniškai atsisakydama branduolinės energijos ir įgyvendindama perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių programą? O. Scholzo „švarios energijos“ darbotvarkė yra naujos socialdemokratų partijos vadovaujamos koalicijos esmė.

      Sunku per Vokietijos televiziją šiomis dienomis rasti politinių pokalbių laidą, kurioje nebūtų bent vieno eksperto, kuris argumentuotų, kad Ukraina turi kapituliuoti, kad Europos ekonomika vėl augtų. Vokietijos politinis isteblišmentas bando laimėti laiko, tikėdamasis, kad Ukrainoje greitai bus sudaryta taikos sutartis, kuri sušvelnins sankcijas.

      Geriausia Rusijos strategija šiuo metu yra žaisti ilgai. Putinas gali šiek tiek sulėtinti savo puolimą, tempti laiką ir laukti palankaus momento, kai galės finansuoti kitą karinės operacijos etapą. Vakarai turi pradėti nuo prielaidos, kad galutinis Vokietijos politikos tikslas yra rasti būdą, kaip atkurti prekybinius ryšius su Rusija. Korporacinės Vokietijos aparatas priklauso nuo šių santykių užmezgimo, ir V. Putinas tai gerai žinojo, kai reklamavo „Nord Stream“ projektą.

      V. Putinas savo kare susiduria su sunkumais. Bet vargu ar jis pralaimi ekonominį karą.

      Šaltinis

      Skaityti komentarus