M. Syedas prisimena pirmąsyk aplankęs Indiją – šalį, kurioje gimė jo tėvas – 1986-aisiais, kai jam buvo penkiolika. Jaunuolį sužavėjo Indijos turtai, architektūra, nuostabūs žmonės, o svarbiausia – stipri ekonomika. 1700 m., praėjus nedaug laiko po Tadž Mahalo statybos, 160 mln. gyventojų turėjusio šalies pasaulinio BVP dalis siekė net 24 proc. Kitas labai svarbus dalykas – kaip nedidelei britų armiji pavyko nugalėti tokią didelę ir klestinčią šalį bei paversti ją kolonija?

Kaip vėliau paaiškėjo, priežastis buvo paprasta: Indija buvo stipri ekonomiškai, bet silpna politiškai. Formaliai ji buvo viena valstybė, tačiau realiai ji buvo padalinta į daugybę dalių, kurių valdytojams labiau rūpėjo ne visos Indijos, o savo pačių interesai. Generolas Robertas Clive’as viename laiškų rašė, kad galįs didžiulę Indija nugalėti pasitelkęs vos 2000 žmonių armiją.

M. Syedas pastebi, kad dabartinės JAV labai primena tų laikų Indiją: jos BVP pasaulio mastu siekia net 24 proc., tačiau politiškai Amerika yra silpna imperija. Klaida yra koncentruotis į nedidelę grupę žmonių, prasiveržusių į Kapitoliją dėl neefektyvių saugumo tarnybų veiksmų. Kur kas svarbiau žvelgti į amerikiečių sociologinius tyrimus, kurie rodo, jog jiems svarbesni tokie siauri frakciniai interesai, o ne ištikimybė respublikai.

Jeilio universiteto tyrimas parodė, kad tik 15 proc. amerikiečių baustų politiką dėl rinkimų machinacijų, jei tai atneštų naudos jų pusei. Kitos apklausos parodė, kad nuo 2017 iki 2019 m. dvigubai išaugo prievartinių metodų kovojant su politiniais oponentais palaikančiųjų skaičius.

„YouGov“ atliktas tyrimas parodė, kad 45 proc. rinkėjų respublikonų palaikė Kapitolijaus šturmą. Ta beprotybė prasiveržė ir į politinį elitą: daugiau kaip pusė respublikonų Atstovų rūmuose balsavo už tai, kad būtų anuliuoti prezidento rinkimų rezultatai, ir tai vyko balsuojant jau po Kongreso rūmų šturmo, kurio metu buvo nužudyti keli žmonės, tarp kurių buvo ir policijos pareigūnas.

Tuo tarpu Kinija ir Rusija dabar yra geriausioje formoje. Joms nereikia kovoti su JAV esančiomis frakcijoms, kad užkariautų Amerika, – vietoje to šios šalys skaldo žmones ne ginklais, o botais. Vien per pastaruosius kelis mėnesius rusų ir kinų interneto brigados paleido į pasaulinį tinklą daugybę sąmokslo teorijų, kurios skirtos nesutarimams įplieksti. Vienas tyrimas parodė, kad iš 200 mln. tvitų, nuo 2020 m. sausio iki gegužės publikuotų apie pandemiją, 62 proc. retvitų atliko būtent botai.

Si Dzinpinas ir Vladimiras Putinas puikiai žino, kad visos imperijos – nuo Romos, islamo kalifatų iki kinų dinastijų ir mogolų – dažnai būna sugriautos iš vidaus. Todėl JAV atveju padeda įtikinėjimas, kad ne tik Amerika, bet ir visi Vakarai silpnėja. Jiems padeda daugybė naudingų idiotų, pvz., Teksaso senatorius Tedas Cruzas bei visa armija radijo laidų vedėjų ir tviterio vartotojų, kuriems terūpi padidinti savo sekėjų skaičių. Socialinių tinklų vartotojai gyvena didelėse echokamerose, skaitmeninėje segregacijoje, paralelinėse realybės versijose.

Pasak M. Syedo, tai geriausias būdas ištraukti amerikiečius iš savęs žalojimo priepuolio. Galvą kelia nauja jėga. Nors politiškai korektiški kairieji ir kraštutiniai dešinieji ginčijasi dėl tokių smulkmenų, kaip, pavyzdžiui, ar jamaikietiško recepto naudojimas ruošiant amerikietišką patiekalą yra kultūrinio pasisavinimo pavyzdys, tikroji grėsmė yra tie, kurie uigūrus varo į koncentracijos stovyklas, jėga sterilizuoja moteris, kelia grėsmę Indijai ir toliau lenda į Pietų Kinijos jūrą, įkalina disidentus Honkonge ir svarsto užpulti demokratinį Taivaną.

Si Dzinpinas mėgaujasi savo propagandos sėkme, noriai publikuodamas Kapitolijus šturmo fotografijas ir įteiginėdamas, kad reikia stiprinti centralizuotą kontrolę. Vadinasi, jei Amerika nusilpo, mes viską darome teisingai. Autoritarinis režimas išties gali panaikinti nesutarimus pasitelkdamas baimę, cenzūrą ir kontrolę. Tačiau tai tik vienybės iliuzija, kur tikrasis plyšys slypi tarp valdančiojo elito ir masių, kurias jis slopina.

Donaldo Trumpo prezidentavimas – paradoksalus: viena vertus, jis garsiai pareiškė apie Kinijos komunistų partijos grėsmę Vakarams, kita vertus, jis susilpnino tas institucijas, kurios reikalingos apsisaugoti nuo šios grėsmės.

Abrahamas Lincolnas savo garsiojoje 1858 m. kalboje pacitavo Evangeliją, kalbėdamas apie situaciją Amerikoje: tada ji irgi buvo arti to, kad suplėšytų save į gabalus. Jei Amerikos žmonės dabar nesilaikys kartu, juos sunaikins po vieną.

Šaltinis