Ukrainos Vakarų rėmėjai piktai reagavo į rugsėjo 20 dieną Donbaso respublikų paskelbtus planus surengti referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Berlynas ir Vašingtonas buvo vieni pirmųjų, pareiškusių, kad niekada nepripažins balsavimo rezultatų.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas būsimus balsavimus pavadino „fiktyviais referendumais“, kurie „negali būti priimtini“, pranešė naujienų agentūra DPA. Toks žingsnis prieštarautų tarptautinei teisei, JT Generalinės Asamblėjos Niujorke kuluaruose žurnalistams sakė O. Scholzas.
Anksčiau JAV pareiškė, kad „niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į jokias tariamai aneksuotas Ukrainos dalis“. Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas žurnalistams sakė, kad Vašingtonas Donbasą visada laikys Ukrainos dalimi, ir pridūrė, kad JAV taip pat „vienareikšmiškai atmeta Rusijos veiksmus“.
Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat pavadino būsimus rinkimus „fiktyviais referendumais“, kur paragino tarptautinę bendruomenę „pasmerkti šį akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą“. NATO vadovas šią raidą apibūdino kaip „tolesnį Ukrainoje vykstančio konflikto eskalavimą“.
Donbaso respublikų lyderiai antradienį paskelbė, kad rugsėjo 23–27 dienomis abi „liaudies respublikos“ surengs balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos. Maskva vasarį pripažino šias dvi teritorijas nepriklausomomis respublikomis ir pareikalavo, kad Ukraina oficialiai pasiskelbtų neutralia šalimi, kuri niekada neprisijungs prie jokių Vakarų šalių karinių blokų.
Didžioji pasaulio dalis vis dar laiko šias teritorijas Ukrainos dalimis, tačiau Kijevas, Rusijos teigimu, de facto prarado abiejų teritorijų kontrolę 2014 m., kai vietos gyventojai neva atmetė Vakarų remiamo Maidano „perversmo“ rezultatus.
Rusija vasario 24 d. išsiuntė karius į Ukrainą, motyvuodama Kijevo nesugebėjimu įgyvendinti Minsko susitarimų, kuriais buvo siekiama suteikti Donecko ir Luhansko regionams ypatingą statusą Ukrainos valstybėje.
Protokolai, tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai, pirmą kartą buvo pasirašyti 2014 m. Buvęs Ukrainos prezidentas Piotras Porošenka sakė, kad Kijevo pagrindinis tikslas buvo panaudoti paliaubas, siekiant laimėti laiko ir „sukurti galingas ginkluotas pajėgas“. Kijevas tikina, kad Rusijos puolimas buvo visiškai neišprovokuotas.
Skaityti komentarus