R. Janutienė: „Aš turiu dokumentą, kuriame sakoma, kad Norvegijos grantai skiriami įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms. Nurodomos bendros kryptys, kur pinigai bus paskirstyti. O viso šio projekto operatorė yra Dovilė Šakalienė.“

Pateikiame žurnalistės minimo dokumento fragmentą, kuriame aiškiai matosi  jo operatorės pavardė, telefonai (beje, vienas jų – su Prancūzijos kodu).

Kaip pasakoja R. Janutienė, pagal šį dokumentą Dovilė Šakalienė galimai operavo milžiniškomis lėšomis, turėjo įtaką juos dalinant. „Įsivaizduokite, kiek visko galima nuveikti turint tokias lėšas: ir gero, taip pat ir blogo. Dalis pinigų pagal šį dokumentą kryptingai siunčiama rizikos šeimų vaikams. Natūralu, kad norint prieiti prie tų pinigų turėjo būti ryšys su Dovile Šakaliene.“

Žurnalistė paminėjo pastebėjusi, kiek įvairių realiai neveikiančių NVO (nevyriausybinių organizacijų) įsisteigia, suorganizuojamas koks renginys, NVO „išsipučia“, o konkrečios naudos visuomenei neneša. Galima įtarti, kad nemažos sumos paskirtos ir žiniasklaidos kanalams, kad būtų užtikrinta reikalingų teigiamų žinučių visuomenės nuomonei formuoti sklaida.

Plačiau apie visa tai bus kalbama antradienį, lapkričio 13 dieną Rūtos Janutienės Lietuvos Ryto TV laidoje „Nuoga tiesa“.

Dar paklausėme žurnalistės:

Šiuo metu yra parengtos vaikų teisių apsaugos įstatymo pataisų gairės. Kaip manote, ar jų užteks, kad įbauginti Lietuvos tėvai nurimtų, o masiniai vaikų paėmimai baigtųsi?

Poįstatyminiai aktai labai smarkiai išplėtė įstatymą. Prasidėjo masiniai sekimai ir skundimai, o realios pagalbos šeimai kaip ir nėra. Man viena mama parašė apie konkrečią situaciją. Ji turi paauglę dukrą. Norėdama gauti daugiau žinių apie pozityvią tėvystę ši mama nuvyko į Kauno vaikų teisių organizaciją, kuri užsiima pozityvios tėvystės kursų organizavimu, tačiau išsakiusi savo norą išgirdo atsakymą, kad jokia grupė šiuo metu nerenkama, jie niekuo padėti negali. Mamai pasiūlyta kreiptis į psichologą ir mokėti už konsultacijas. Tai jeigu yra krizė, kurią galima įveikti neatimant vaikų, o suteikiant tėvams žinių, kodėl taip nėra daroma? Ypač, kai tėvai patys to nori. Bet negauna! Tai apie ką tokiu atveju kalbama? Pakankamai pinigų yra tik tų paimtų vaikų priežiūrai, bet ne prevencijai.

Žinoma, negalima perlenkti lazdos ir paneigti globėjų reikalingumo. Pas juos tikrai patenka įvairių vaikų, ne tiek mažai apleistų, prastos būklės. Jiems būtina pagalba, globa.

Bet ir tikėjomės, kad situacijos bus kvalifikuotai įvertinamos ir pagalba teikiama, kai ji tikrai neabejotinai būtina.  O kas nutiko? Dabar tai panašu į baudimo priemonę šeimoms ir šeiminių santykių kriminalizavimą, kai kažkas pakelia balsą ar vaiką nuo judrios gatvės patraukia už rankos. Panašu į maozdedunišką revoliuciją...

Gal galite pateikti konkrečias situacijas?

Taip, pavyzdžiui, Kručinskų atveju kažkodėl reikėjo iš karto paimti vaikus, o ne iš pradžių pasiaiškinti ir, jei reikia, šeimai suteikti pagalbą.

Kuriama tokia bloga atmosfera visuomenėje...

Panašu, kad sistema neatpažįsta savo klaidų, o kai jai prikišamai parodoma, kad buvo pasielgta neteisingai, prasideda valstybės tarnautojų gynyba. Žmonės juk suprastų, jei būtų pasakoma: „Suklydau, atsiprašau.“

Yra totali sisteminė gynyba kaip, pavyzdžiui, Evelinos (Evelinos Geležiūnienės, - red. pastaba) atveju. Auklėtojoms Evelinos sūnų apžiūrint buvo pastebėta, kad vaikas turi raudonas sumušimų dėmes, o bet koks medikas žino, kad raudona mėlynė po smūgio būna tik pirmą pusvalandį. Iš to galima daryti paprastą išvadą, kad vaikas galėjo būti sumuštas darželyje kažkokiu tai būdu. Nes sumušimas po pusvalandžio mėlynuoja, vėliau pagelsta. O auklėtojos pastebėjo būtent raudonas sumušimų dėmes. Iki to laiko jis juk pusvalandį buvo ne kur kitur, o darželyje. Tai kaip galėjo atsirasti mėlynės? Vaikas darželyje buvo išrengtas, fotografuotas. Tai kas čia yra?

Labai keista yra tai, kad nesistengiama kažką pakeisti iš esmės ir  padėti žmonėms. Aš pati esu labai prieš mušimą. Bet kas mušamas kvailėja. To iš viso neturi būti! Bet žmonės turi būti šviečiami, jiems reikia aiškinti, o ne iš karto paimti vaikus. Dabar juk yra nulinė tolerancija tėvų atžvilgiu.  Žiūrėkit, jei palygintume, pavyzdžiui, su vairuotojais, kurie vairuoja kalbėdami telefonu. Taigi kiekvienas jų pagal tą vaikų atiminėjimo analogiją turėtų būti sodinamas už pasikėsinimą nužudyti, nes kelia grėsmę. Bet taip nedaroma! Kriminalizuoti šiuo metu tik šeimos santykiai.

Šeimos yra įbaugintos, tvyro įtampa. Kam to reikėjo?

Gal šitas visuomenės aktyvumas ir pasipiktinimas padės valdininkams atsipeikėti. Girdėjau, kad tokia pat reforma vyko Latvijoje. Ir, jei ten per tą patį laikotarpį paimti 8 vaikai, pas mus jau virš 1000! Tai kas čia per sistema pas mus?

Kaip yra, kad atsiranda pinigų ne šeimoms padėti, o globėjams išlaikyti? Kodėl, pavyzdžiui, Kaune, taip aktyviai buvo ieškoma globėjų? Juk Kaunas nėra koks taboras, kur reiktų paimti didelį kiekį vaikų.

Kodėl kišamasi į šeimą nieko jai neduodant?

Ačiū už pokalbį.

Čia galite pasirašyti Rūtos Janutienės parengtą peticiją Dovilės Šakalienės apkaltai.