Remiantis „Our World in Data“ duomenimis, iki šiol 67,9 procentai pasaulio gyventojų gavo bent vieną COVID-19 vakcinos dozę. Nors mažas pajamas gaunančiose šalyse tik 22,5 procento žmonių gavo COVID-19 vakcinos dozę, išsivysčiusių šalių skiepijimo rodikliai paprastai yra aukšti – paprastai apie 80 procentų. Pavyzdžiui, G7 šalių vakcinacijos nuo COVID-19 rodikliai yra: JAV – 79,19 proc., Kanadoje – 86,96 proc., Prancūzijoje – 80,92 proc., Vokietijoje – 77,66 proc., Italijoje – 85,82 proc., Japonijoje – 83,60 proc. ir 79,97 proc. Jungtinėje Karalystėje.

Tačiau visose pasaulio šalyse ir regionuose yra žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių nusprendžia nesiskiepyti nuo COVID-19. Jie yra natūraliai susiformavusi kontrolinė grupė, priešingai nei vakcinuota populiacija (t. y. eksperimentinė grupė). Iš tiesų, visas COVID-19 vakcinų kampanijas galima vertinti kaip precedento neturinčius didžiausius klinikinius tyrimus su žmonėmis, susijusius su vakcinų saugumu, pagal projektą ar ne, nes vakcinų ilgalaikio saugumo duomenų nebuvo, kai jos buvo teikiamos žmonėms, kuriems taikoma EUA.

JK įsikūrusi organizacija „Control Group Cooperative“ (CGC) savarankiškai rinko duomenis apie neskiepytųjų sveikatos būklę, priežastis, kodėl atsisakyta gauti COVID-19 vakcinų, ar jie buvo užsikrėtę SARS-CoV-2 virusu, ar jie buvo diskriminuojami bei persekiojami.

Tada šiuos duomenis išanalizavo tyrėjų komanda, kuri yra visiškai nepriklausoma nuo CGC ir negavo jokio finansavimo CGC tyrimo išvadoms interpretuoti. Jų naujausia ataskaita apie jų išvadas buvo paskelbta Tarptautiniame vakcinų teorijos, praktikos ir tyrimų žurnale, kuris yra recenzuojamas mokslinis atviros prieigos žurnalas.

Kontrolės grupės kooperatyvas buvo įkurtas 2021 metų liepą, siekiant apginti žmonių neatimamas teises į pasirinkimo laisvę ir kūno neliečiamybę. Grupei ypač rūpi nuo COVID-19 neskiepytų bendruomenių visame pasaulyje marginalizacija ir stigmatizavimas. Kooperatyvo suinteresuotosios šalys mano, kad jos daro teigiamą indėlį į visuomenę, rinkdamos sveikatos duomenis iš SARS-CoV-2 vakcinuotų ir neskiepytų asmenų, kad būtų lengviau atlikti lyginamąją analizę.

Tai nėra vyriausybių ar sveikatos priežiūros institucijų paskirtos oficialios kontrolės grupės. Tačiau kadangi visos esamos vakcinos nuo COVID-19 yra eksperimentinės, o tikram moksliniam eksperimentui (t. y. kontroliuojamam eksperimentui) reikalinga bent viena grupė (t. y. kontrolinė grupė), kuriai netaikomas eksperimentinis gydymas, taip pat turi būti skirta kontrolinė grupė, kad būtų galima tinkamai įvertinti skiepų ilgalaikį veiksmingumą ir saugumą.

Iki šiol daugiau nei 305 000 dalyvių, kurie savanoriškai nusprendė nesiskiepyti COVID-19 vakcinomis, iš daugiau nei 175 šalių užsiregistravo tapti kontrolinės grupės dalimi.

Prisijungę prie kontrolinės grupės, dalyviai gauna asmens tapatybės kortelę, kurioje nurodyta, kad dėl dalyvavimo jie „neturi būti skiepyti“. Nors šių asmens tapatybės kortelių nepripažįsta jokios institucijos, daugelis dalyvių pranešė, kad jos padėjo išvengti skiepų be informuoto sutikimo, palaikė jų poziciją ir padėjo diskutuoti su kitais.

Kai kurios vyriausybės ir žiniasklaidos priemonės bandė diskredituoti CGC, pavadindami ją „galima sukčiavimu“. Pavyzdžiui, aptikusi keletą CGC išduotų asmens tapatybės kortelių, Kanados Manitobos provincijos vyriausybė savo „Twitter“ paskyroje paskelbė, kad „duomenys, surinkti per platformą, negali būti naudojami atliekant oficialų bandymą, kad būtų lyginami paskiepyti ir neskiepyti žmonės“.

Tiesą sakant, labai sunku įvertinti tokio didelio masto pasaulinio tyrimo tyrimo rezultatų tikslumą. Taip pat labai sunku įvertinti, ar šio tyrimo savanoriai yra šališki, ar ne. Tačiau nėra jokio klinikinio tyrimo, kuris galėtų būti sukurtas tokiu pasauliniu mastu, todėl pasauliui reikia duomenų apie šią populiaciją. Todėl, nors šio tyrimo rezultatai negali būti taip gerai suplanuoti kaip įprastinio klinikinio tyrimo, šio tyrimo nuopelnų negalima tiesiog paneigti teikiant tokius vertingus duomenis.

Prisijungdami prie CGC kontrolinės grupės, dalyviai sutinka kas mėnesį pildyti apklausą apie savo sveikatos būklę.

Anksčiau minėtą analizę atliko daugianacionalinė nepriklausomų tyrėjų komanda, naudodama duomenis, surinktus per penkių mėnesių laikotarpį nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. vasario mėn.

Ši 18 497 žmonių grupė yra visų dalyvių pogrupis (297 618 žmonių 2022 m. vasario pabaigoje), ir jie buvo kruopščiai atrinkti, kad reprezentuotų visą duomenų rinkinį.

Grupėje didžiausios neskiepytos populiacijos yra iš Europos (40 proc.), Okeanijos (Australija ir Naujoji Zelandija; 27 proc.) ir Šiaurės Amerikos (JAV ir Kanados; 25 proc.). Respondentai iš viso yra iš 68 šalių ir šešių žemynų.

Tarp 96,3 procento apklausos dalyvių 57 procentai buvo moterys, 43 procentai – vyrai. Daugiausia respondentų buvo 50–69 metų amžiaus grupėje, kurioje, sveikatos priežiūros institucijų nuomone, yra didesnė rizika užsikrėsti COVID-19 ir sunkiai susirgti/mirti po užsikrėtimo nei plačiajai visuomenei. Palyginti daug buvo ir dalyvių nuo 40 iki 49 metų amžiaus.

Remiantis apklausa, penkios pagrindinės priežastys, nulėmusios jų sprendimą nesiskiepyti nuo COVID-19, yra pirmenybė natūralios medicinos intervencijoms, nepasitikėjimas farmacinėmis intervencijomis, nepasitikėjimas vyriausybės informacija apie vakcinas, prasti arba riboti tyrimų tyrimų duomenys ir ilgalaikio šalutinio poveikio baimė.

Kadangi vakcinos sukūrimas praeityje užtrukdavo vidutiniškai 10–15 metų, daugelis žmonių skeptiškai žiūri į COVID-19 vakcinas, kurias taip greitai išrado kelios didžiosios farmacijos kompanijos (Pfizer, Moderna, Johnson & Johnson). Be to, mRNR platforma, kurios pagrindu buvo išrastos Pfizer ir Moderna COVID-19 vakcinos, yra nauja technologija, kuri anksčiau nebuvo naudojama vakcinoms gaminti.

Nors Maisto ir vaistų administracija (FDA) ir kai kurių kitų šalių sveikatos priežiūros institucijos nepatvirtino ivermektino ar hidroksichlorokvino vartojimo, kai kurie respondentai manė, kad yra daug medicininių tyrimų duomenų, leidžiančių manyti, kad šie vaistai būtų veiksmingi gydant COVID-19, o kai kurie gydytojai teigė, kad iš savo patirties jie padėjo daugeliui savo pacientų šiais vaistais. Dėl to kai kurie vartojo šiuos vaistus kovojant su COVID-19 infekcija. Be to, dauguma žmonių vartojo vitaminus, nes jie gali labai padėti stiprinti imuninę sistemą. Taigi akivaizdu, kad jie aktyviai žiūrėjo į prevenciją ir gydymą, o ne tiesiog ignoravo COVID grėsmes.

Tai, kad šie dalyviai nebuvo paskiepyti, nereiškia, kad jie nesirūpino savo ar kitų sveikata. Tiesą sakant, daugelis jų labai sąmoningai laikėsi savo sveikatos ir asmeninės higienos, kad sustabdytų COVID-19 plitimą.

Daugelis žmonių neskiepytus žmones vertina kaip grupę, kuriai nerūpi jų gyvybė ar sveikata, nes jie nedėvi kaukių ir nesiima jokių atsargumo priemonių, kad neužkrėstų kitų. Tačiau grafiko duomenys aiškiai parodė, kad daugelis šių neskiepytų žmonių ilgą laiką per dieną dėvėjo kaukes. Ir čia pateikti duomenys nereiškia jokio priežastinio ryšio tarp kaukės dėvėjimo ir COVID-19 paplitimo.

Kai kurie žiniasklaidos darbuotojai, valdžios atstovai ir vyriausybinės agentūros tvirtino, kad neskiepyti asmenys kelia pavojų skiepytiems asmenims. 2021 m. lapkritį profesorius Gunteris Kampfas savo straipsnyje, paskelbtame The Lancet, paaiškino, kad net paskiepyti asmenys toliau platins SARS-CoV-2 virusą. Todėl neskiepytų žmonių stigmatizavimas negali būti moksliškai pateisinamas.

Apklausoje taip pat buvo prašoma respondentų nurodyti, ar jie jaučiasi diskriminuojami savo valdžios ar kitų asmenų. Nuo 20 iki beveik 50 procentų respondentų nurodė tapę aukomis. Regionai, kuriuose buvo pranešta apie daugiausiai diskriminacijos, buvo Pietų Europa, Pietų Amerika, Vakarų Europa, Okeanija ir Pietų Afrika. Šie dalyviai buvo diskriminuojami politikos ar kitų žmonių visose gyvenimo srityse, įskaitant darbą, studijas ir keliones.

Atliekant apklausą, darbingo amžiaus buvo laikomi 20–69 metų asmenys. Didžiausias darbo vietų praradimas užfiksuotas Okeanijoje (29 proc. darbingo amžiaus respondentų), Šiaurės Amerikoje (13 proc.), Pietų Europoje (13 proc.) ir Pietryčių Azijoje (12 proc.). Nors ataskaitoje nenurodyta, ar darbo netekimas gali būti visiškai siejamas su skiepų mandatais, visiškai įmanoma, kad kai kurie žmonės netektų darbo dėl atsisakymo skiepytis nuo COVID-19.

Jų psichikos sveikatos būklė buvo įvertinta atskirai. Tik 12 procentų dalyvių manė, kad „gyvenimas yra puikus“ per 5 mėnesius, o apie 20 procentų respondentų visose amžiaus grupėse kentėjo nuo nuolatinio nusivylimo ir jausmo, kad nėra vilties. Todėl, remiantis statistika, nemaža dalis dalyvių kentėjo nuo emocinių išgyvenimų.

Tai taip pat labai dėmesio verta problema, kad psichinę įtampą sukėlė būtent diskriminacija. Kiekvienas, kuriam ilgą laiką buvo taikomi apribojimai visais gyvenimo aspektais, diskriminacija ir (arba) kitų priešiškumas, gali patirti didelį psichinį stresą.

Apibendrinant galima teigti, kad šis tyrimas pateikia unikalius duomenis apie neskiepytą „kontrolinę grupę“, vykdomą pasaulinio milžiniško eksperimento, skirto masiškai vakcinuoti gyventojus naujai sukurtomis vakcinomis su naujomis technologijomis.

Tai taip pat yra svarbi nuoroda visuomenės sveikatos specialistams, siekiant įvertinti politikos sprendimų priėmimo procesą, atsižvelgiant į tam tikros politikos poveikį skirtingoms bendruomenėms. Pavyzdžiui, visuomenės sveikatos kritinėse situacijose dažnai kyla dilemų, susijusių su visuomenės sveikatos etika. Taigi, ar tikrai laikomės etinės nuostatos „nedaryti žalos“?

Šaltinis