Tai įrodo daugybę metų trukę tyrimai. Pavyzdžiui, aštuonerių metų bandymas, kuriame dalyvavo beveik 50 tūkstančių moterų, atskleidė, jog damoms, pasiryžusioms kentėti mažai riebalų turinčią dietą, nepavyko sumažinti krūties vėžio^[1] , kolorektalinio vėžio^[2] bei širdies ligų^[3] rizikos. Negana to, joms taip pat nepavyko atsikratyti daug svorio^[4].

Tačiau tąsyk tyrime nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kas nutiktų, jei kalorijas, gaunamas iš riebaus maisto pakeistume kalorijomis, gaunamomis iš angliavandenių arba dar įdomiau, jei pakeistume į kalorijas, gaunamas iš kitokio tipo riebalų.

2016 metais žurnale „American Medical Association“ paskelbtas tyrimas įrodo, jog tikrasis žmogaus priešas yra angliavandeniai, o ne riebalai^[5].

Tačiau tai tikrai nereiškia, jog visi riebalai yra vienodai reikalingi mūsų sveikatai.

Tyrime mokslininkai stebėjo daugiau kaip 126 tūkstančių žmonių mitybą. Pastarieji pildė apklausą kartą į kelis metus, viso iki trijų dešimtmečių. Tuomet tyrimo autoriai testavo, kas nutiktų, jei šie žmonės 5% savo maiste gaunamų kalorijų iš sočiųjų riebalų (toks tipas plačiausiai randamas mėsos ir pieno produktuose) pakeistų su vienu iš šių variantų:

• Kalorijos iš paprastų karbohidratų, kaip cukrus ir rafinuoti grūdai.
• Kalorijos iš mononesočiųjų riebalų, randamų avokaduose ir alyvuogių aliejuje.
• Kalorijos iš polinesočiųjų rūgščių, esančių riebioje žuvyje bei riešutuose.

Nestebina, jog pirmasis variantas – pakeisti kalorijas iš sočiųjų riebalų į kalorijas, gaunamas iš angliavandenių – nebuvo susijęs su jokia nauda sveikatai, kurią mokslininkai galėtų stebėti.

Tačiau antrasis ir trečiasis variantai siejasi su keliais sveikatai naudingais rezultatais.

Apibendrinant, variantas B – keisti kalorijas, gaunamas iš sočiųjų riebalų į kalorijas su mononesočiaisiais riebalais siejosi su 27%  mirtingumo sumažėjimu, taip pat mažesne širdies ligų, vėžio ar  neurodegeneracinių ligų tikimybe. Variantas C – pakeisti kalorijas, gaunamas iš sočiųjų riebalų į kalorijas, gaunamas iš riebios žuvies ar riešutų – siejosi su 13% mažesne mirties tikimybe, taip pat mažesne tikimybe mirti nuo neurodegeneracinių ligų.

Ne visi riebalai yra lygūs, kitais žodžiais tariant, vieno tipo riebalai yra naudingesni nei kitų tipų. Mes turėtume valgyti daugiau naudingų nesočiųjų riebalų, esančių žuvyje ir avokaduose, nei sočiųjų gyvulinės kilmės riebalų.

Taigi, daugybė naujų tyrimų palaiko idėją, jog riebalai, gaunami iš avokadų, žuvies ar riešutų, turi būti neatskiriama mūsų raciono dalis, o rafinuotų angliavandenių ir saldžių užkandžių turėtume  vengti.  

• Prentice RL, Caan B, Chlebowski RT, et al. Low-fat dietary pattern and risk of invasive breast cancer: the Women’s Health Initiative Randomized Controlled Dietary Modification Trial. JAMA. 2006; 295:629-42.
• Beresford SA, Johnson KC, Ritenbaugh C, et al. Low-fat dietary pattern and risk of colorectal cancer: the Women’s Health Initiative Randomized Controlled Dietary Modification Trial. JAMA.2006; 295:643-54.

• Howard BV, Van Horn L, Hsia J, et al. Low-fat dietary pattern and risk of cardiovascular disease: the Women’s Health Initiative Randomized Controlled Dietary Modification Trial. JAMA. 2006; 295:655-66.
• Howard BV, Manson JE, Stefanick ML, et al. Low-fat dietary pattern and weight change over 7 years: the Women’s Health Initiative Dietary Modification Trial. JAMA. 2006; 295:39-49.
• Wang, D. D., Li, Y., Chiuve, S. E., Stampfer, M. J., Manson, J. E., Rimm, E. B., ... & Hu, F. B. (2016). Association of specific dietary fats with total and cause-specific mortality. JAMA internal medicine, 176(8), 1134-1145.