°C
      2024 03 28 Ketvirtadienis

      Tyrimas dėl lėtinių ligų ir skiepų ryšio

      Nuotrauka: Global Newa nuotr.

      2020-05-24 08:00:00

      Lėtinės ligos pasireiškia daugiau nei pusei Amerikos moksleivių. Taip pat, daugėja alergijų, astmos, ausų infekcijų atvejų, mokymosi ir elgesio problemų bei autizmo spektro sutrikimų. Šių dažnėjančių sveikatos problemų priežastis nėra aiški. Debatuose dėl vaikų vakcinavimo,  buvo pateikti argumentai už ir prieš.

      Norėdami nustatyti, ar populiarėjančių skiepų dažnis neturi jokio ryšio su lėtinių vaikų susirgimų skaičiaus padidėjimu, buvo atlikta preliminarus faktų nustatymo tyrimas, kad būtų galima vertinti skiepytų ir neskiepytų vaikų sveikatos būklės skirtumus. Planuojami tolesni tyrimai.

      Tyrimas

      Tyrime buvo siekiama įtraukti šeimas, kuriose dalis vaikų buvo visiškai ar iš dalies paskiepyti, o kiti tos pačios šeimos vaikai buvo visiškai nevakcinuoti. Šeimų kontaktai buvo rasti per skrajutes, paliktas gydytojų kabinetuose ir elektroninius laiškus. Buvo įtrauktos visos kriterijus atitikusios ir noriai dalyvavusios šeimos.

      Didžioji dalis tiriamųjų šeimų gyveno Mičigane, tačiau buvo ir šeimų iš kitų trijų valstijų (Virdžinijos, Kolorado ir Indianos). Tyrimo komanda vedė pokalbius su tėvais telefonu arba asmeniškai, fiksuodama kiekvieno vaiko gimimo metus ir lytį. Pokalbiuose buvo surinkta išsami informacija apie kiekvieną vaiką: ar vaikas buvo vakcinuotas pagal Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) vakcinavimo rekomendacijas tais metais gimusiems vaikams, ar šeima kokiu nors būdu pakeitė skiepijimo grafiką bei kokios lėtinės ligos, jei tokių buvo, atsirado prieš sukankant aštuoniolikai metų. Informacija apie praneštus sutrikimus nebuvo patikrinta medicininiuose įrašuose.


      Tyrime pasirinkti dalyviai buvo plataus amžiaus diapazono, gimę nuo 1970 iki 2017 metų. Buvo siekiama išnagrinėti CDC skiepų tvarkos pokyčių įtaką vaikų sveikatai laikui bėgant. Išskyrus tuos, kurie gimė aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, kai reikiamų vakcinų buvo mažiau, labai nedaug dalyvių buvo visiškai paskiepyti ir niekas nepasirinko skiepyti vaikų žmogaus papilomos viruso (ŽPV) skiepais.

      Tyrimo rezultatų apžvalga

      Projekte dalyvavo trisdešimt penkios šeimos, iš viso du šimtai vaikų. Šimtas dvidešimt keturi vaikai (62 proc.) Buvo visiškai arba iš dalies paskiepyti, o likę septyniasdešimt šeši vaikai (38 proc.) Buvo visiškai nevakcinuoti. Įprasta šeimų tendencija buvo skiepyti pirmąjį vaiką ar vaikus, o paskui skiepyti vis mažiau ir mažiau, kol galų gale visiškai atsisakė vakcinų.

      Visi vaikai buvo suskirstyti į keturis pogrupius: „paskiepyti - sergantys“, „skiepyti sveiki“, „neskiepyti-sergantys“ ir „neskiepyti-sveiki“. Daugiau kaip du trečdaliai (68 proc.) paskiepytų vaikų pateko į „paskiepytų ligonių“ grupę ir, kaip pranešama, turėjo bent vieną vaikystėje diagnozuotą lėtinę sveikatos būklę, palyginti su 20 procentų nevakcinuotų vaikų (2 lentelė). Keturiolika iš aštuoniasdešimt keturių skiepytų vaikų, turinčių sveikatos problemų (17 proc.), buvo pilnai paskiepyti, septyni iš jų gimė iki 1983 m., kai pagal CDC vakcinų grafiką skiepų dar buvo mažiau. Keturiasdešimt paskiepytų vaikų neturėjo lėtinių ligų. Dauguma jų (90 proc.) buvo iš dalies, o ne visiškai paskiepyti.


      Tarp septyniasdešimt šešių nevakcinuotų vaikų didžioji dauguma (80 proc.) buvo sveiki (2 lentelė), kai kuriuos iš jų tėvai apibūdino kaip „ypač sveikus vaikus“. Kai kuriose šeimose tėvai pranešė, kad neskiepyti vaikai lengvai susirgo ūmiomis ligomis, tačiau visada greitai pasveikdavo. Penktadalis nevakcinuotų vaikų turėjo tam tikros rūšies lėtinę sveikatos būklę.

      Daugybė lėtinių ligų

      Daugelis vaikų (tiek vakcinuotų, tiek nevakcinuotų), kenčiančių nuo lėtinių sveikatos sutrikimų, turėjo daugiau nei vieną chroninį susirgimą, tačiau gyveno gana „normalų“ gyvenimą, išskyrus sunkų autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus. Alergija ar maisto netoleravimas buvo dažniausiai pasitaikantys lėtiniai skiepytų ir nevakcinuotų vaikų skundai (3 lentelė). Dviejų skiepytų vaikų tėvai aprašė stiprią alergiją riešutams. Buvo gauta daug pranešimų apie laktozės ir glitimo netoleravimą. Tai pasireiškė tiek vakcinuotiems, tiek nevakcinuotiems vaikams. Keliose vakcinuotų ir nevakcinuotų vaikų šeimose buvo aprašyta fenolio netoleravimas, kuris neretai pasitaiko elgesio ir dėmesio sutelkimo problemų turintiems vaikams bei autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams. Kai kurie tėvai taip pat pranešė apie kvepavimo takų alergijas žiedadulkėms ir naftos chemikalams. Visų rūšių alergijos ir netoleravimas yra susiję su daugeliu kitų ligų, įskaitant dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD), astmą, ausų infekcijas, virškinimo problemas, autizmo spektro sutrikimą ir kitas ligas.

      Kartais gali būti sunku diferencijuoti „elgesio sutrikimą“ nuo lengvos autizmo spektro sutrikimo formos. Tyrimo tikslams buvo naudojama diagnozė, apie kurią informavo tėvai, net tais atvejais, kai diagnozė galėjo būti neaiški. Remiantis šiais tėvų pranešimais dėl elgesio, dėmesio ir mokymosi problemų, įskaitant ADHD ir disleksiją, susidarė antra dažniausia lėtinių ligų grupė, paveikianti paskiepytus (16 proc.) ir nevakcinuotus (1 proc.) vaikus. Daugelis vaikų, turinčių mokymosi ir elgesio problemų, nebuvo profesionaliai įvertinti.

      Tiriamųjų grupėje autizmo spektro sutrikimai buvo nustatyti penkiolikai vaikų. Galimai tai sunkiausia būklė, apie kurią pranešta tyrimo metu. Tačiau šešiems autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams pasireiškė palyginti lengvi simptomai, atitinkantys Aspergerio sindromą, o ne sunkų autizmą. Kaip ir elgesio sutrikimai, autizmo spektro sutrikimai paveikė didesnę dalį vakcinuotų (10 proc.) Nei nevakcinuotų (3 proc.) vaikų. (Tačiau vienas paskiepytas autizmo spektro sutrikimą turintis vaikas buvo diagnozuotas dar prieš skiepus). Trijose šeimose autizmo spektro sutrikimą turėjo daugiau nei vienas vaikas. Tarp vaikų, sergančių autizmu, dvylika iš penkiolikos buvo berniukai, o šeši iš jų buvo vyriausi vaikai šeimoje.

      Autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų tėvai apibūdino du skirtingus ligos pasireiškimo modelius. Pirmajame tėvai pastebėjo problemą nuo pat gimimo arba anksti. Pavyzdžiui, vieno skiepyto vaiko tėvai pastebėjo problemas dar prieš bet kokį skiepijimą. Jie nusprendė atidėti hepatito B vakciną, kuri paprastai skiriama vos gimus, kaip numatyta CDC 1991 m. rekomendacijoje. Dar šešiems paskiepytiems vaikams nenormalus elgesys pasireiškė ankstyvame amžiuje, jau gavus hepatito B vakciną. (Vienas sergantis vaikas buvo įvaikintas, o informacijos apie tai, kada simptomai pasireiškė pirmą kartą, nebuvo.)

      Antrasis ligos modelis pasireiškė penkiems vaikams. Po skiepijimo normaliai besivysčiusiems vaikams pasireiškė regresuojanti raida ir kalbos sutrikimai, dažnai nuo vienerių iki dviejų metų amžiaus tarpe. Keturiems vaikams tai atsitiko gavus vakciną nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR). Kitam vaikui regresas pasireiškė po pirmojo vakcinų rinkinio, sulaukus trijų mėnesių amžiaus.

      Nevakcinuotų vaikų tėvai pranešė apie įvairias, bet dažniausiai nesunkias ligas, tokias kaip lengva astma, ne tokia sunki migrena ar alergija. Tarp rimtesnių susirgimų, apie kuriuos pranešta, vienas neskiepytas vaikas sirgo Dauno sindromu, kitas kūdikystėje buvo užsikrėtęs salmonelioze, du sirgo autizmo spektro sutrikimu. Vienam vaikui pasireiškė reikšmingi Aspergerio simptomai, kitam - jutiminių procesų sutrikimai.

      Vienoje šeimoje nevakcinuotam vaikui, turinčiam skiepytą brolį, sergantį autizmo spektro sutrikimu, pasireiškė autistiškas manierizmas ir regresavę kalbos įgūdžiai po antibiotikų vartojimo, tačiau motinai nutraukus vaisto vartojimą, vėl normalizavosi, taigi šiame tyrime jis buvo laikomas sveiku nevakcinuotu vaiku.

      Jautrumas vakcinos žalai 

      Tiriamose šeimose pastebėta skirtingo reagavimo į vakcinas modeliai. Dešimtyje šeimų kiekvienas paskiepytas vaikas turėjo lėtinę sveikatos problemą („paskiepytas-serga“), o kiekvienas nevakcinuotas vaikas buvo sveikas („nevakcinuotas-sveikas“). Tačiau keletas, atrodytų, sveikų vaikų susidūrė su sveikatos sutrikimais jau būdami suaugę, po to, kai gavo privalomą vakciną prieš kelionę arba mokymosi įstaigose. Šias šeimas galima apibūdinti kaip „jautrias vakcinoms“. Tokių šeimų asmenims būtų gerai, jei į būsimas vakcinas būtų žiūrima atsargiai.


      Kita grupė gali būti vadinama „tolerantiška vakcinoms“. Šiose šeimose vienas ar keli paskiepyti vaikai buvo sveiki („paskiepyti ir sveiki“), o lėtinėmis ligomis sergančių vaikų nusiskundimai buvo švelnesni. Pavyzdžiui, alergija, o ne sunkesnės ligos, tokios kaip autoimuninė liga ar autizmas. Šiuos kriterijus atitiko septynios šeimos.

      Kitą grupę sudarė dvylika šeimų, kurių vaikai visiškai nebuvo vakcinuoti, vis dėlto turėjo sveikatos problemų („neskiepyti ligoniai“). Nemažai tėvų iš šios grupės paminėjo, kad patys turi rimtų sveikatos problemų. Nors kai kurie tėvai pranešė apie gerą sveikatą, kiti sirgo vėžiu, autoimuninėmis ligomis, celiakija, uždegiminėmis žarnyno ligomis ar Aspergerio liga. Taip pat dalis jų pranešė apie alkoholizmo istoriją ir valgymo sutrikimus, tokius kaip anoreksija ar bulimija. Penkios iš devynių šeimų su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą, buvo šioje grupėje, o kitos keturios priklausė „jautrių skiepams“ grupei.

      Vakcinavimo grafikas 

      1983 m. CDC rekomendavo dvidešimt tris septynių vakcinų dozes lankant mokyklą arba dienos priežiūros įstaigą. 1986 m. Kongresas priėmė „Nacionalinį vakcinų vaikams sužalojimo įstatymą”, kuris iš esmės panaikino vakcinų gamintojų atsakomybę už skiepų sužeidimus, taip buvo sudarytos sąlygos sukurti daugiau numatytų vakcinų, ypač tai išryškėjo apie 1991 metus. Iki 2017 m. daugelyje valstijų buvo įteisinta šešiasdešimt devynios šešiolikos vakcinų dozės iki aštuoniolikos metų pagal CDC išplėstines rekomendacijas.

      Palyginimui, tyrime dalyvavusios šeimos buvo suskirstytos į tris grupes: keturiasdešimt vienas vaikas iš aštuonių šeimų, kuriose visi paskiepyti vaikai gimė iki 1991 metų, dvidešimt dvi šeimos su šimtu aštuoniais vaikais, kuriose visi paskiepyti vaikai gimė po 1991 metų ir penkios šeimos su penkiasdešimt vienu vaiku, gimusiu tiek iki 1991 metų, tiek po. Ši analizė parodė, kad nors lėtinėmis ligomis sergančių vaikų procentas įvairiais gimimo metais buvo panašus, specifinių ligų dažnis skyrėsi. Šiame mažame tyrime visi autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai, išskyrus vieną, gimė po 1991 metų, kaip ir vaikai, sergantys anksčiau nedažnai pasitaikiusiomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip Krono liga ir Kawasaki sindromas.

      Apsauga 

      Svarbu paminėti, kad nė vienas iš tyrime dalyvavusių tėvų pradžioje neprieštaravo skiepijimui. Beveik visi jie pradėjo vadovaudamiesi savo pediatro rekomendacijomis. Nors nedaugelis atsisakė hepatito B vakcinos ar laikėsi atidėto skiepijimo plano, dauguma laikėsi standartinio plano. Pasiteiravus, kodėl jie nustojo skiepyti savo vaikus, dažniausiai pasitaikantis tėvų atsakymas buvo, kad jie pradėjo mokytis apie vakcinų komponentus ir saugą. Kai kurie aprašė autizmo atvejį jiems žinomoje šeimoje, kai kurie turėjo moralinių prieštaravimų dėl vakcinų, kurių sudėtyje buvo nutraukto vaisiaus audinys, naudojimo. Galiausiai kai kurie pranešė apie sunkesnes ir bauginančias reakcijas į vakcinas savo vyresniems skiepytiems vaikams, net jei reakcijos ir buvo laikinos.

      Reikalingos tam tikros papildomos priemonės, įskaitant papildomus tyrimus, kurie leistų numatyti, kurie vaikai dažniausiai neigiamai reaguoja į vakcinaciją. Šiems vaikams bent jau turėtų būti suteikta galimybė pakeisti vakcinų grafiką, atidėti vakcinavimą arba jie turėtų būti atleisti nuo skiepijimo. Turime pastebėti ir labai rimtai atsižvelgti į blogėjančias amerikiečių vaikų sveikatos būkles ir nuodugniai bei objektyviai ištirti visus įmanomus veiksnius, įskaitant vakcinas.

      Pastaba

      Ką vertėtų apsvarstyti tėvams, kurie nenori pilnai vakcinuoti vaikų.

      1. Tėvai turėtų žinoti, kad daugelis gydytojų nesitiki susidurti su ligomis, nuo kurių vaikai paprastai būna skiepijami, todėl gali nesugebėti jų teisingai diagnozuoti.

      2. Į kokliušo riziką kūdikiams reikia žiūrėti rimtai. Kelios tyrime dalyvavusios šeimos, kurių vaikai sirgo šia liga, minėjo, kad laikėsi gydytojos Suzanne Humphries rekomendacijų dėl įvairių formų vitamino C vartojimo.

      3. Tėvai turėtų prisiminti seniai mūsų visuomenėje palaidotus įgūdžius slaugyti sergantį vaiką namuose. Per dažnai vaikui skiriami antibiotikai ir jis per greitai siunčiamas atgal į mokyklą. Sergantiems vaikams reikalinga priežiūra ir poilsis.

      4. Tėvai turėtų leisti ūmioms ligoms praeiti pačioms ir neslopinti tokių simptomų, kaip karščiavimas, nebent jis pavojingai didelis.

      5. Tėvai turi įgyti tam tikrų pagrindinių medicinos žinių. Pavyzdžiui, vienas iš pateiktų rotaviruso vakcinos argumentų yra tas, kad tėvai nesugeba atpažinti dehidratacijos, kuri gali lydėti rotavirusui būdingą viduriavimą, ir nemoka su juo kovoti.

      6. Išrankumas maistui yra labai paplitęs, tačiau tai nekenkia vaikų sveikatai. Daugelis vaikų laikosi netinkamos dietos. Tėvai turėtų skatinti tinkamus mitybos įpročius, palaikančius imuninę sistemą.

      Skaityti komentarus