°C
      2019 12 06 Penktadienis

      Ministras palaiko mokslo metų ilginimą, dalis mokyklų vadovų abejoja

      Nuotrauka: BNS nuotr.

      Autorius: BNS informacija
      2019-06-07 11:00:00

      Penktadienį mokslo metus daugumoje Lietuvos mokyklų baigia pradinukai, tačiau vyresniųjų ugdymas tęsis iki birželio 21 dienos. 

      Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius palaiko ilgesnių mokslo metų idėją. Pasak ministro, prailginti mokslo metai atveria galimybes organizuoti netradicines ugdymo veiklas. 

      „Manau, kad mes eitume blogu keliu, kadangi susispaustume – ir taip vaikai yra perkrauti tam tikrais intervalais. Reikia stengtis, kad visi mokslo metai būtų kuo tolygesni, vaikai nebūtų perkrauti“, – BNS sakė A. Monkevičius. 

      Pagal numatytus planus, šiemet mokslo metai pradinukams trunka 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites. Prieš dvejus metus mokslo metai buvo trumpesni trimis savaitėmis. 

      Mokyklų vadovai abejoja

      Kai kurie mokyklų vadovai sako, kad per prailgintus mokslo metus sudėtinga rasti naudingos edukacinės veiklos.

      Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos direktore 23-ejus metus dirbanti Genė Pulkienė abejoja, ar prailginti mokslo metai duoda naudos.

      „Pirma reikia sugalvoti, kaip tą daryt, o tada daryt. Sakykim, miestuose galbūt didesnės galimybės edukacines veiklas organizuot, na, o mes be gamtos neturim, ką parodyti“, – BNS sakė mokyklos vadovė.

      Gimnazija įsikūrusi visai netoli Užvenčio dvaro ansamblio, netoliese teka Ventos upė. Mokyklos direktorė teigia, kad per prailgintus mokslo metus į pamokas stengiamasi žiūrėti kūrybiškai ir kuo daugiau užsiėmimų mokiniams organizuoti lauke. 

      „Va, kaip tik prieš akis sėdi vaikai pavėsyje, po pušimis ir kažką kalbasi su mokytoju, kažką žymisi, rašo. Kiti išvyko į ekskursiją. Buvo Naisiuose didelis autobusas, kiti į Anykščius, į Kauną važiuoja artimiausiu metu“, – teigė G. Pulkienė. 

      Mažiau nei tūkstantį gyventojų turinčio miestelio gimnazijoje yra tiek pradinukų, tiek ir vyresniųjų klasės. Ir vieni, ir kiti pamokų metu būna lauke, nes klasėse, kai karšta, pasak direktorės, išbūti neįmanoma.

      „Mokiniai iškeipę, išgeibę – karšta, leipsta. Stengiamės kuo mažiau patalpose būti, nes neįmanoma. Mes laimingi tuo, kad turim didelę teritoriją, daug medžių, daug žalumos, ir upę šalia turim, ir dvaro malūną“, – sakė gimnazijos direktorė.

      „Priversti mokinius pamokoje dirbti labai sunku“, – pridūrė ji.

      Pamokų ritmą jaukia egzaminų sesija

      Vilniaus Pilaitės bei Vasilijaus Kačialovo gimnazijų vadovai mano, kad mokslo metai galėtų būti trumpesni dėl vykstančios egzaminų sesijos. 

      „Jeigu atostogos, tai atostogos. Jeigu pamokos, tai pamokos. Geriau, kad nebūtų to tampymo – vienais metais vienaip, kitais metais kitaip, trečiais metais dar kitaip. Tampymo nebūtų, jeigu egzaminai vyktų kažkaip kitaip ir mokytojai galėtų vesti pamokas“, – BNS teigė Pilaitės gimnazijos direktorius Zotikas Popovas. 

      Pilaitės mokykloje kai kurie mokytojai dėl to negali vesti pamokų, todėl egzaminų nelaikantiems mokiniams atsiranda vadinami „langai“. Problema randant pavaduojančius mokytojus egzistuoja ir Vasilijaus Kačialovo gimnazijoje. 

      „Nu, sunku, bet randam – ką padarysi. Mes stengiamės išvengti „langų“, bet tai labai sunku, nes mokytojai irgi dalyvauja egzaminuose. Yra tokių vidinių niuansų. Nėra lengva padaryti, kad vaikai būtų prižiūrėti“, – BNS sakė Vasilijaus Kačialovo gimnazijos vadovė Roza Dimentova.

      „Jeigu būna egzaminai, tai kiti mokiniai ateina kokią 11 valandą, tai stengiamės jau kokių kontrolinių darbų nedaryt“, – pridūrė ji.

      Jos vadovaujamoje gimnazijoje yra penktų klasių mokiniai ir gimnazistai – 9-12 klasių moksleiviai. Pasak R. Dimentovos, jiems organizuojamos įvairios veiklos.

      „Yra labai skirtingų veiklų, skirtingų dienų. Vieną dieną buvo kviečiami tėvai ir kartu su vaikais dalyvavo pamokoje ir kažką kartu su jais veikė – ėjo į kabinetus, kūrė kažką. Visokių pamokų yra: turim du vidinius kiemelius, ten vedam pamokas. Stengiamės kūrybiškai žiūrėt į ugdymo procesą, nes kitaip neišeina“, – teigė R. Dimentova.

      Tuo metu Pilaitės mokykloje gimnazistams daugiausia vyksta tradicinės pamokos. 

      „Pas mus yra gimnazija – 9-12 klasės, vyresnieji mokiniai. Mes mokomės, mes važiuojam, lankom ir kitas edukacines aplinkas. Mūsų mokykla renovuota, tai viduje yra vėsu. Mokiniai mokosi, yra pamokos. Iki pat birželio 21-os vyksta pamokos“, – sakė Z. Popovas.

      Abiejų gimnazijų vadovai pritaria, kad bent jau pradinukams ir 5-8 klasių moksleiviams mokslo metai galėtų būtų trumpesni ir baigtųsi gegužės pabaigoje. 

      Galimybės netradicinėms veikloms

      Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Alina Kovalevskaja teigia, kad prailginti mokslo metai nei pernai, nei šiemet mokykloms nesukėlė didelių iššūkių ar nepatogumų. 

      „Iš mokyklų bei tėvų negauta nė vieno nusiskundimo. Mokyklos mokiniams pasiūlė įvairių, netradicinių ugdymo veiklų ir priemonių įvairiose erdvės. Taip pat ir šiais mokslo metais kiekviena mokykla yra pasirengusi ugdymo planą ir numačiusi visas veiklas, kurios yra vykdomos visus metus, ne tik per pratęstą laikotarpį. Taigi pratęsimas nėra kažkas išskirtinio ir ypatingo, su kuo mokyklos turėtų nesusitvarkyti“, – BNS perduotame komentare cituojama A. Kovalevskaja.

      Anot jos, mokslo metų prailginimas sudarė galimybę organizuoti įvairesnes, netradicines ugdymo veiklas per visus mokslo metus, skirti didesnį dėmesį edukacinėms, pažintinėms prevencinėms, socialinių kompetencijų ugdymo veikloms.

      „Išanalizavus Vilniaus miesto mokyklų ugdymo planus galima teigti, kad mokyklų organizuojamos veiklos yra prasmingos, turiningos ir įdomios“, – teigė specialistė. 

      A. Kovalevskaja sako, kad pernai egzaminai problemų sklandžiai organizuoti ugdymo procesą nesudarė, nes dauguma brandos egzaminų vyko savaitgaliais, o šiemet, pakeitus egzaminų tvarkaraštį, savaitgaliais egzaminų mažiau, tačiau mokyklos tam galėjo pasiruošti iš anksto. 

      „Mokyklos mokslo metų pradžioje žinojo brandos egzaminų datas ir vietas, todėl iš anksto suplanavo ugdymo proceso aplinkas, vietas, laikus ir formas“, – sakė savivaldybės administracijos atstovė.  

      Ministras: norime išlaisvinti mokyklas

      Švietimo ministras A. Monkevičius teigia, kad į pamokas birželį reikia žiūrėti kūrybiškai ir laisvai, taip pat ministras ragina nepamiršti ir to, kad galima trumpinti pamokų laiką. 

      „Mes norėtume išlaisvinti mokyklas, kad kuo daugiau pačios mokyklos kūrybiškai galvotų, kad mes matytume, ko labiausiai siekiame, tai – vaikų sėkmė. Viską galima suderinti neprasilenkiant su vaikų saugumo, sveikatos reikalavimais. Vien tik direktyvomis to nepadarysi“, – teigė A. Monkevičius.

      „Jeigu jau karščiai būna, tai galima trumpinti pamokų laiką. Galima derinti su sąlygomis – jeigu mokykla yra kažkokioje pavėsingoje gamtos aplinkoje, ten galima daug padaryti išradingai, kūrybiškai“, – pridūrė jis. 

      Ministras įsitikinęs, kad dabartinė mokslo metų trukmė yra tokia, kad galima mokytis ramiai, neskubant, paįvairinant ugdymą įvairiomis netradicinėmis veiklomis. 

      Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

      Skaityti komentarus