1. Stebėkime, kokią nuotaiką sukuria tam tikri apribojimai konkrečiam jūsų vaikui.

Labai daug psichologų teigia, kad vaikams kyla nerimas, kai tėvai nerimauja. Tai nėra absoliuti tiesa. Vaikai labai skirtingai reaguoja į pasaulį. Laimei, jie yra autonomiški individai, jų jausmai gali skirtis nuo tėvų jausmų. Visus vaikų jausmus verta priimti rimtai.

Gali būti, kad vaikai liūdi, pasiilgsta darželio, mokyklos, draugų, auklėtojų ir mokytojų. Turėkite kantrybės, kol vaikai pripras prie pokyčių. Padėkite vaikams savo pakantumu, ramybe ir pasiūlymais, ką veikti. DĖMESIO: neužgrobkite visos vaiko dienos su savo pasiūlymais, visiems sveika nieko neveikti.

Dauguma vaikų džiūgauja, kad jiems nereikia į mokyklą. Lai džiūgauja, lai atsipučia. Negąsdinkite vaikų nei egzaminais, nei spragomis. Nesukurkite dirbtinai nemalonios būsenos vaikams. Tai silpnina imuninę sistemą ir kelia grėsmę vaiko sveikatai.

2. Kalbėkitės su vaiku apie virusą ir išgirskite, ką vaikas jums sako.

Pasakodami vaikams apie virusą, suteikite mokslinius faktus vaikams suprantama kalba. Gali būti, kad, visų pirma, teks patiems susižinoti tai, apie ką paklaus vaikai. Tai bus puiki galimybė kartu su vaikais ieškoti informacijos. Išklausykite, kaip vaikai supranta virusą. Koreguokite tik esminius neatitikimus. Neišjuokite vaiko nežinojimo, neužgauliokite. Suteikite informacijos. Kuo daugiau žinome, tuo mažiau bijome.

Gali būti, kad vaikas jautriai išgyvena pandemiją, nes ypatingai naujosios kartos vaikai yra empatiški kitų skausmui, sunkumams, globalioms situacijoms.

Dabar svarbiausia suprasti, kad dažnas rankų plovimas ir dezinfekavimas, buvimas namuose, bendravimas su draugais ir artimaisiais nuotoliniu būdu, iškylų ir kitų pramogų nukėlimas į ateitį, parodo, kokie mes esame brandūs: brandus žmogus geba atidėti malonumą. To negalime reikalauti iš vaikų. Tačiau to galime vaikus mokyti savo pavyzdžiu.

3. Būkime nuoširdūs.

Vaikams suprantama kalba išsakykime savo mintis, jausmus. Neslėpkime, kad ir mums neramu. Neslėpkime, kad baugu. Neapsimeskime nejautriais, nes tai gali vaikams sukelti dar daugiau nerimo.

Turėdami reikiamos informacijos ir nuolat susižinodami pasaulinio mokslo naujoves, būkime kompetentingi, būkime prisitaikymo prie realybės profesionalais. Tai reiškia, kad privalome paisyti profesionalų rekomendacijų. Šiuo metu reikėtų vengti valdžios sprendimų nuvertinimų. Net jei to savo vaikams nesakote, vaikai puikiai jaučia, kad esamos situacijos nepriimate rimtai, todėl ir patys nematys reikalo elgtis atsakingai. Nesistebėkime, iš kur tiek daug vyresnio amžiaus vaikų, kurie galvoja, kad dabar yra laikas reikšti savo nuomonę ir elgtis pagal ją tuomet, kai virusą labiausiai platina tie, kas nesilaiko karantino ir saviizoliacijos reikalavimų.

4. Suteikime vaikui galimybę rūpintis savimi.

Kiekvienoje sudėtingoje ar įtampą keliančioje situacijoje, kokią išgyvena dauguma pasaulio žmonių, svarbiausia yra žinojimas, kad esame įgalūs pasirūpinti savimi.

Labiausiai viduje kankinasi tie, kurie galvoja, kad nuo jų niekas nepriklauso. Kai tik žmogus prisiima atsakomybę už save ir savo gyvenimą, jis tampa įgalus, vadinasi, jis tampa kažką galintis pakeisti.

Suteikime vaikui informacijos, ką jam vertėtų daryti ir ko daryti negalima šiuo metu. Akcentuokime šių ribojimų laikinumą.

Dažnai plautis rankas, gerti šiltų skysčių, neliesti rankomis veido, ypač akių ir pan. Protingos informacijos yra ir lietuviškuose interneto srautuose.

5. Raminkite vaiką ir save.

Prisiminkime, kad šie apribojimai, kurie galioja visiems Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse, yra laikini. Tai netruks amžinai.

Nedemonstruokite savo perdėtos įtampos. Skirkite laiko nerūpestingam buvimui su vaikais. Nekoneveikite buities, maisto gamybos, rūpinimosi tuo, kuo anksčiau nereikėdavo rūpintis. Nedemonstruokite tokio savo, net jei jis ir tikras, infantilumo, bejėgiškumo. Visgi, dauguma žmonių dabar mielai „skundžiasi“ nei džiaugiasi, kad nėra taip blogai, kaip galėtų būti. Ir tai tik parodo, kokie nedėkingi žmonės yra. Tenka pastebėti, kad labiausiai skundžiasi ir demonstruoja savo hiperreakcijas į realybę tie, kam nėra blogiausiai: tai sveiki, ne medikai, ne policininkai, ne valdžioje esantys, daug laisvo laiko turintys, išsilavinimo stokojantys individai.

Susilaikykime nuo nuolatinio nepasitenkinimo reiškimo namuose esama situacija ir jos pasekmėmis.

6. Pasakokite vaikams apie tikruosius didvyrius.

Su kasdiene nauja informacija apie sergančiųjų skaičių ir padėtį Lietuvoje bei pasaulyje, priminkite sau ir vaikams, kiek daug žmonių mobilizavosi, kad galėtų padėti mums visiems: ir medikai, ir policininkai, ir mokytojai, ir kaimynai, ir visi tie, kurie neliko abejingi artimo sudėtingai situacijai.

Jei galite, padėkite ir jūs. Tiems, kam labiausiai reikia. Jei negalite padėti, nesijauskite dėl to menkaverčiai. Nepriimkite užgauliojimų į širdį tų, kurie jums piktai pataria, kad tai, ką jūs darote, yra nesvarbu, o jums vertėtų daryti tai ir tai.

7. Pasirūpinkite savimi.

Jei jūs pervargsite, jei jūs netausosite savęs, kenksite savo sveikatai, silpninsite imuninę sistemą, negalėsite tinkamai pasirūpinti nei savimi, nei savo vaikais. Nepajėgsite išgyventi kokybiškai viso karantino, kuris nežinia kada baigsis.

Darykite tai, ką reikia daryti. Kasdienė rutina padeda išvengti streso. Nepervarkite, kokybiškai ilsėkitės. Nesistenkite padaryti visko ir tik labai labai gerai. Atsisakykite bet kokio perfekcionizmo, išskyrus griežtus karantino reikalavimus ar prievolę izoliuoti save.

8. Nekalbėkite su vaiku per prievartą.

Jei vaikas nenori su jumis kalbėtis, suraskite kitą laiką. Nebrukite moralų, pamokymų. Jei vaikas atsisako klausyti, ką jūs jam kalbate, surašykite svarbią informaciją raštu. Gali būti, kad karantino metu paaštrės ir taip netvarūs santykiai su vaiku. Ieškokite būdų, kaip parodyti vaikui savo meilę jam.

9. Kaip suvaldyti jaunuolius, kurie nori eiti iš namų?

Jei laikysimės šių rekomendacijų, kiekvienas mūsų tapsime svarbus. Ir tas jaunuolis, kuris tiesiog nesuvokia esamos situacijos iš esmės. Nepykime ant vaiko, saugokime savo nervus, tačiau būkime griežti.

Būtina perduoti vaikui žinią, kad jo buvimas su kitos šeimos vaikais nebūtinai susargdins juos, bet būtinai prisidės prie viruso platinimo, kuris mirti priverčia tuos, kurie turi papildomų ligų, silpną imuninę sistemą arba daug metų.

Pasakykite savo augančiam vaikui, kad jis yra svarbus keičiant situaciją Lietuvoje ir pasaulyje. Jo elgesys turi pasekmes, todėl jūs negalite sau leisti, kad jo neatsakingas elgesys turėtų baisias pasekmes kitiems žmonėms.

Normaliu atveju, vaikas, kuriam suteikiamas svarbaus individo statusas, linkęs prisiimti daug daugiau atsakomybės už savo elgesį nei tas, kuris prievartaujamas aklai paklusti.

Dėkoju. Likime sveiki.