°C
      2022 10 01 Šeštadienis

      Verslas prašo valstybės imtis skubių pagalbos priemonių: siūlo kompensuoti dalį elektros kainos, daugiau gamintis ar pirkti baltarusišką elektrą

      Nuotrauka: V. Janulevičius | Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

      2022-09-08 13:00:00

      Smarkiai išaugus elektros kainoms, Lietuvos verslas prašo valstybės nedelsiant parengti pagalbos priemones, antraip įmonės gali prarasti konkurencinį pranašumą tarptautinėse rinkose ir pradėti atleidinėti darbuotojus. Ketvirtadienį, neeiliniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje stambiųjų Lietuvos bendrovių ir verslo asociacijų vadovai pasiūlė, kad valstybė nedelsiant turėtų kompensuoti dalį energijos kainos, taip pat svarstyti didinti vietinės generacijos apimtis arba pirkti elektrą iš Baltarusijos.

      Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius kalbėjo, kad iš 4 tūkst. konfederacijos vienijančių įmonių apie 60 proc. perka elektrą rinkos sąlygomis – dalis jų kainą dalinai užfiksavusios, dalis moka biržos kainas.

      Rinkos kainą mokančių įmonių dalis, pasak jo, tikėtina, kad augs, kadangi elektros tiekėjai nutraukia fiksuotos kainos sutartis ir įmonėms sumoka baudas, o šios „paleidžiamos“ į rinką, pasakojo LPK vadovas.

      „Paleistų į rinką įmonių bus dar daugiau, tad procentas turėtų didėti. Dalinai kainas dalis fiksuojasi, bet fiksavimas yra apie 30 ct/kWh -3,5 karto daugiau nei buvo iki šiol kaina“, – sakė V. Janulevičius.

      Jis pabrėžė, kad pandemijos metu, kuomet sulaukė aktyvios valstybės pagalbos, Lietuvos įmonės atrado daug naujų klientų pietinėse Europos ar trečiosiose šalyse, tačiau dėl aukštų energijos kainų kyla rizika juos „išbarstyti“.
      V. Janulevičiaus teigimu, verslas sėkmingai išsilaikytų, jei elektros tarifas neviršytų 20-25 ct/kWh.

      „Tiek dar galėtų pramonė galėtų patempti, bet viskas, kas yra daugiau, šiandien yra sudėtinga“, – sakė V. Janulevičius.

      Pasak LPK vadovo, pagal įsipareigojimus klientams, dėl kylančių energijos kaštų, produkcijos kainas įmonės gali didinti tik iki 5 proc., o ši riba „praeita seniai“.

      „Tolesnis kilimas – klausimas ar išliksime konkurencingi“, – pabrėžė V. Janulevičius.

      Kalbėdamas apie ilgalaikius sprendimus LPK vadovas teigė, kad valstybė turėtų suteikti didesnį kreditą paskoloms nuosavai generacijai įsirengti: „Reikia milijardo paskolų, ne subsidijų, kad verslas ilgainiui galėtų įsirengti nuosavą generacijos šaltinį. Jei kiekviena įmonės turėtų savo generacijos šaltinį, užsifiksuojame elektros kainą.“

      „Vakarų medienos grupės“ (VMG) direktorius Sigitas Paulauskas komiteto posėdyje pasiūlė konkrečias priemones, kaip padėti įmonėms išgyventi sudėtingą laikotarpį. Jis svarstė, kad Lietuvoje reikėtų didinti elektros generaciją, energijos gamybai naudoti mazutą.

      S. Paulauskas taip pat pažymėjo, jog, siekiant išlaikyti verslo konkurencingumą, būtų galima tam tikrus energijos kiekius pirkti iš Baltarusijos Astravo atominės elektrinės, kas uždrausta įstatymu.

      „Pamirškime tą savo vadinamą savo įstatymą ir pirkime elektrą iš baltarusių, nes pas mus tokia situacija. Nes kam būsime reikalingi, jei mes viską sustabdysime“, – teigė VMG vadovas.

      Pasak „SBA grupės“ vadovo Arūno Martinkevičiaus, nors įmonė, modernizavusi, automatizavusi sistemas sutaupė apie 10 proc. suvartojamos energijos, tačiau šiuo metu energijos išlaidos pakilo 10–13 kartų. A. Martinkevičius sveikino Vyriausybės iniciatyvas siūlyti ilgalaikes paramos priemones atsinaujinančios energetikos elektrinių įsirengimui, tačiau pabrėžė, kad būtinos trumpalaikės pagalbos priemonės.

      „Tikėčiausi didesnio ryžto iš Vyriausybės veikti, jei nenori sulaukti bankrotų. Ir čia galimai turėsime dar didesnį biudžeto nuosmukį“, – BFK posėdyje sakė jis.

      A. Martinkevičius parlamentarams pasiūlė, kad valstybė verslui galėtų kompensuoti bent 100 eurų už kiekvieną elektros ar dujų megavatvalandę.

      Suprantu, kad biudžetas ne „auksinis“, bet neturime kito pasirinkimo. Kelias šiandien būtų skolintis pinigus ir esant geresniems laikams skolą mažinti“, – pažymėjo A. Martinkevičius.

      „Linas Agro“ grupės vadovas Darius Zubas kalbėjo, kad itin sunku artėjančią žiemą bus paukštininkystės sektoriui – jo įmonės, pasak jo, gali patirti „dešimtmilijoninius“ nuostolius.

      „Norėtųsi sulaukti solidarumo ir vyriausybės pagalbos dengiant dalį energijos kaštų“, – kitiems verslo atstovas antrino A. Martinkevičius.

      Lietuvos maisto pramonės asociacijos pirmininkas Mindaugas Snarskis teigė, kad maisto pramonės įmonės dėl išaugusių energijos kaštų susiduria su „beprecedente“ situacija, jos taip pat gali prarasti eksporto rinkas užsienio įmonėms.

      „Konkurencingumas, prarastas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, kainuos mūsų vartotojams. Ko neeksportuosime, to kainos anksčiau ar vėliau persikels vietos vartotojams“, – sakė M. Snarskis.

      Jis aiškino, kad maisto gamintojai ne tik gali pradėti atleidinėti darbuotojus, bet ir bus priversti taupyti produkcijos kokybės sąskaita.

      Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas, plastiko gamybos įmonės vadovas Alvydas Stulpinas teigė, kad plastiko eksportas sudaro itin didelę viso šalies eksporto dalį, tačiau eksportuotojai tampa nekonkurencingi, kadangi elektros dedamoji produkto savikainoje sudaro 20-30 proc.

      „Prarandame konkurencijoje rinkas. Jos iškovotos per ilgus triūsus ir jas prarasti yra labai greita. Be greitų sprendimų tikrai jas prarasime, o šitame sektoriuje yra šimtai tūkstančių darbuotojų“, – posėdyje pastebėjo A. Stulpinas.

      Asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas akcentavo, kad valstybė šiuo sudėtingu laikotarpiu turėtų „atsigręžti“ į vidutines ir stambias įmones. Iki šiol, pasak jo, valstybė manė, kad jos gali išgyventi pačios, o finansinė parama koncentruota smulkiajam verslui.

      „Pats laikas pasižiūrėti, kaip išgelbėti Lietuvos pramonės stuburą“, – pastebėjo R. Valiūnas.

      Jis teigė, kad pramonei reikia 1 GW elektros „sveiko proto kainomis“.

      R. Valiūnas kartu išsakė poziciją, kad derėtų svarstyti įvesti progresinius mokesčius, toliau lengvinti migracijos procedūras iš trečiųjų šalių įsivežamiems darbuotojams. Nors nuo rugpjūčio jos palaisvėjo, verslo atstovo įsitikinimu, Lenkijoje jos vis dar „dešimtimis“ kartų lengvesnės.

      „Siūlome nesustoti, nes šiuo metu valstybei reikia pinigų, pinigai atsiranda iš mokesčių, o mokesčiai atsiranda iš verslo“, – ragino R. Valiūnas.

      Skaityti komentarus