Pateiksiu primityvų (skaičiai simboliniai) pavyzdį.
Jei kuro litro(nesvarbu kokio, čia aritmetinis uždavinys penktokui) kaina be PVM 1 EUR, o PVM 20 proc, tai pardavimo kaina 1,2 EUR ir valstybė gauna 20 centų.
Jei kuro litro kaina be PVM 2 EUR, o PVM tie patys 20 proc, tai pardavimo kaina 2,4 EUR ir valstybė gauna 40 centų.
Jei kuro litro kaina be PVM dvigubai padidėjo nuo 1 iki 2 EUR, o PVM dvigubai sumažinamas nuo 20 iki 10 proc, tai pardavimo kaina 2,2 EUR ir valstybė gauna tuos pačius 20 centų, kaip iki kainos padidėjimo = nieko nepraranda.
T.y. dvigubai padidėjus kainai ir dvigubai sumažinus PVM valstybė gautų tą patį. Tačiau "paaiškina" piliečiams, kad tokio veiksmo atsisakymas valstybei "žalingas". Daug lengviau iš krizės daugiau prisiplėšti į biudžetą ir juos ištaškyti, ania?
Vietoj to pasirenkamas akcizo mažinimas. Akcizas mokamas ne nuo kainos, o nuo parduoto kiekio, todėl ir biudžeto pajamos pagal ruginienės lygio "išmintį" sumažėtų. Ir tiesiogiai, sumažinus tarifą ir parduodant tą patį kiekį. Ir netiesiogiai, nes augant kainoms mažėja pats pardavimų kiekis ir akcizų surinkimas į biudžetą nuo to dar sumažėja.
PVM mažinimas taikomas ar svarstomas kitose valstybėse. Artimiausias realus pavyzdys – Ispanija, kuri sumažino PVM energijai (įskaitant kurą) nuo 21% iki 10%. Italija – dar arčiau šios idėjos - svarstomas modelis, kur akcizas automatiškai mažinamas, kai PVM pajamos išauga dėl kainos.
Lenkija jau sumažino PVM iki 8 procentų, taip pat akcizą ir įvedė maksimalias degalų kainas. A95 benzinas 1,45 EUR, dyzelinas 1,79 EUR. Ir valstybė kuo puikiausiai išsilaiko neplėšdama savo piliečių.
Brangioje Lietuvoje to niekas net pagalvoti nedrįsta. Nes juk daug paprasčiau verkšlenti amžinosios aukos poza ir "kaltinti Irano ajatolas" ir tuo pačiu džiaugtis biudžeto padidėjimais, už kuriuos gal išeis dar kokia patranka ar tankas.
Jei Gitanas išeitų ir pasakytų: ne mes šią situaciją sukūrėme, bet valstybė nepaims nei cento daugiau į biudžetą iš savo piliečių dėl padidėjusių kainų! Bet ar pasakys?
O juk galima priimti įstatymą, kuris tą garantuotų. Valstybė nesakytų: „mažiname PVM, nes esame geri“. Valstybė sakytų: jei kuro apmokestinamoji bazė išauga, PVM tarifas automatiškai mažinamas tiek, kad PVM pajamos litrui neviršytų nustatytos ribos.
Žmonėms užtektų tokios "žinutės": „Jei kuro kaina be PVM padidėja 30 proc., PVM pajamos iš litro taip pat padidėja 30 proc., net jei valstybė nepriima jokių sprendimų. Todėl, kai kuro kaina kyla, valstybė automatiškai sumažina PVM tiek, kad iš to kainų šoko papildomai neuždirbtų daugiau. Valstybė neuždirba iš krizės tiek, kiek uždirbtų nieko nedarydama.“
Tą visi suprastų. Tiesiog iš padidėjusios kainos dėl pasaulinių įvykių valstybė iš savo mokesčių dalies neimtų iš žmonių nei cento daugiau, negu ėmė. Būtų nustatomas, tarkim, praėjusio mėnesio kainos bazinis vidurkis ir pagal jį sekančiam mėnesiui koreguojamas PVM.
PVM įstatymą galima papildyti taip: "„Jeigu vidutinė praėjusio mėnesio mažmeninė benzino ar dyzelino kaina be PVM viršija bazinę atskaitos kainą, atitinkamam kitam mėnesiui taikomas koreguotas PVM tarifas, apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą formulę, užtikrinančią, kad PVM pajamos vienam litrui neviršytų bazinio laikotarpio lygio".
Pirma, tai depolitizuotų sprendimą, nebereikėtų kas kartą ginčytis, „mažinti, ar nemažinti“. Formulė suveiktų pati.
Antra, būtų sąžininga žmonėms: jei kaina kyla dėl išorinio šoko, valstybė negauna viso papildomo pelno vien todėl, kad tarifas procentinis.
Trečia, prognozuojamumas verslui, nes degalinių tinklai ir importuotojai iš anksto žino taisyklę.
Ketvirta - tai viešai paaiškinama ir neliktų nepasitikėjimo valstybe.
















Skaityti komentarus