°C
      2024 04 19 Penktadienis

      Algimantas Rusteika: Skėrių antplūdis

      Nuotrauka: Algimanto Rusteikos asm. nuotr.

      Autorius: Algimanto Rusteikos Facebook įrašas
      2021-08-03 17:00:00

      Mėgstu trumpam įsijausti į oponento vaidmenį. Taip geriau supranti situaciją, pamatai sunkumus, esi mažiau šališkas ir neprirašai radikalių, rėksmingų nesąmonių.

      Dabar jau porą valandų bandau įsijausti - ir niekaip neįsijaučia. Na niekaip. Padėkit, broliai ir seserys, įsijausti! O gal jie tikrai kažką padarė, tik aš nematau? Nes matau ir girdžiu tik tai, kad antras mėnuo kaip valstybė grimzta į pelkę ir NIEKAS NIEKO NEDARO.

      Seimas atostogauja, deputatai prie vandenėlio deginasi, Prezidentas slapukauja, kol specialiosios pajėgos karšia kailį nepatenkintiems ir pakvėpina moterims į veidus ašarinėmis dujomis. Premjerė ir kitos bukalaurų ministrės burbteli keletą žodžių ir dingsta.


      Anūkėlis prisidirbęs irgi kažkur pradingo, matyt, įtemptai mąsto. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas patarinėja įsibrovėliams, kaip geriau meluoti savo šalies pareigūnams ir laukia rudens, kai galės vėl stumti Stambulo konvenciją.

      Gynybos taryba pakalbėjo ir išsiskirstė. Pajėgos mestos saviesiems slopinti ir svetimiesiems apgyvendinti, ministrė susirūpinusiu veidu tikina, kad padėtis kontroliuojama, nors ant kaktos parašyta, kad nežino ką daryti ir baimė balse. Na, o jei žmonės nepatenkinti - vežios brangius svetelius slaptai.


      Kaimo ūkininkas būtų per mėnesį nutiesęs 10 kartų ilgesnę tvorą, negu visa labai nepriklausoma NATO valstybė, mokanti visus demokratijos. Net apgyvendinti jų saugiai nesugebam. Nors pratybos dėl galimos migracijos vyko, kažkokie planai buvo seniai sudarinėjami stebint, kas darosi su migrantais Europoje ir planuojant veiksmus, jei tokia bėda atsitiktų.

      Suplanavo. Atsitiko. Ir ką? Ir kasdien stebim invaziją, jau nusistovėjo skaičiai - tūkstantis per savaitę. Tiek, kiek Boinguose vietų, dar nepadidino reisų, tik nusprendė didint - kai padidins, bus 2000.

      Ir štai, jie ateina - mūsų valstybės ir Europos ateitis. Argi neteko sėdėt prie artimo žmogaus lovos, stebint, kaip miršta ir nieko nebegali padaryt? Tai dabar mes visi taip sėdim ir stebim, o gydytojai išvažiavo šašlykų kepti.

      Argi jie nemato, kad ateina chaosas ir namai sugrius? Argi nors vienas nejuntat, kad jei dar taip porą mėnesių - neišvengiamai bus prieita iki kraujo praliejimo? Ir situacija bus suvaldoma tik laikinai, ir tik įvedus karo stovį?

      Pasakykit, kaip rėkt, kad jie mus išgirstų? Ką daryt, kad atsibustų iš letargo? O gal viskas gerai, jie dirba? Nagi, tada padėkit įsijaust - KĄ JIE PER TĄ MĖNESĮ PADARĖ?

      P.S.1. kaip darė vengrai - pažiūrėkim. Jie savo valstybės sieną GYNĖ.
      P.S. 2. kaip būna, kai niekas valstybės NEGINA - irgipažiūrėkim.

      Skaityti komentarus