Premjeras perspėja: valstybės deficitas kitąmet greičiausiai viršys 3 proc. BVP, skola augs, o jeigu nieko nedarysime – galime artėti prie 60 proc. BVP ribos. Ir jau nuskamba žodis – „pristabdyti“.
Ką?
Pensijas? Vaiko pinigus? Mokytojų atlyginimus? Investicijas? Kitus valstybės įsipareigojimus?
Perspėti lengva. Valstybės kontrolė irgi perspėjo, kad 2029 metais vien skolos aptarnavimas gali kainuoti apie 2 mlrd eurų. O tai jau pinigai, kurie nebeina nei gynybai, nei pensijoms, nei keliams, nei švietimui.
Kur kas sunkiau atsakyti į kitą klausimą: o ką ši Vyriausybė padarys, kad Lietuva daugiau uždirbtų?
Valstybės finansai tvarkomi ne tik žirklėmis. Apkarpymai nepadės. Yra ir kita lygties pusė – ekonomikos augimas, investicijos, eksportas, našumas, konkurencingumas ir ekonominė diplomatija.
Jeigu norime finansuoti 5 proc. BVP gynybai, didinti pensijas ir atlyginimus, turime labai aiškiai žinoti, iš ko valstybė uždirbs daugiau rytoj.
Viena ranka kviečiame investuotojus į Lietuvą, kita - užkrauname jiems milijardinių energetikos projektų kainą.
Turime iššvaistytus milijardus gigantiškiems energetikos projektams, be atsakymų kas prisiėmė tokią riziką, bet mokestinę naštą užkrovė vartotojams. Nes elektros, dujų sąskaita irgi yra ekonomikos politika.
Brangi energija reiškia brangesnę gamybą. Brangesnė gamyba – silpnesnį konkurencingumą. Silpnesnis konkurencingumas – mažiau investicijų ir eksporto. O tada mažiau pajamų į biudžetą ir dar daugiau kalbų apie tai, ką reikės „pristabdyti“.
Kai didžiosios Europos valstybės pragmatiškai ieško ekonominio bendradarbiavimo galimybių su Kinija, Lietuvoje apie Kiniją vis dar kalbame saugumo ir sankcijų kalba. Todėl dalis verslo persikėlė į kaimynines šalis.
Galų gale, kai dyzelinas Europoje muša rekordus, kaimynai mažina akcizus, Lietuva gi pigins bilietų kainas autobusams ir traukiniams!
Bet juk ūkininkas traukiniu lauko neapdirbs. Prekių vežėjas autobusu prekių nepristatys.
Tiesiog valstybė piktybiškai nenori padėti verslui uždirbti.
Todėl nereikia žmonių gąsdinti 60 procentų skaičiumi. Reikia parodyti 2027–2030 metų planą: kiek skolinsimės gynybai, kiek kitoms išlaidoms ir, svarbiausia, iš kur ateis papildomos valstybės pajamos.
Nes yra du būdai tvarkyti valstybės finansus.
Vienas – nuolat ieškoti, ką dar apmokestinti, sumažinti ar pristabdyti.
Kitas – kurti valstybę, kurioje daugiau investuojama, gaminama, eksportuojama ir uždirbama.
Skaityti komentarus