TIEK, KIEK REIKĖS - toks pralaiminčios civilizacijos susinaikinimo šūkis. Toks kiekvieno idiotizmo, "kovokime iki mirties" lozungas.
Visi priešai, tik mes geri - šiuo principu gristi visi takeliai į bet kokį "įzmą". Komunizmą, fašizmą, nacionalizmą, totalitarizmą, heroizmą, idiotizmą...

Žmonės stovi prie sienos, laukia savo mašinytėse, nei kur pavalgyt, nei kur nusišikt. Jūsų piliečiai, blet. 
Tai kas, kad ten turit darbus, gimines, draugus. Bet jūsų valstybei ant jūsų nusišikt. 
Kaip greitai Ruginukė tapo Ilgo Didelio Buko, Mažo Pražilusio Budraus Buko ir kitų bukių pašluoste! Vien vaizdelis, kada kalba absoliučias bukių nesąmones, apgailėtinas.
Vis galvoju - ar ji pati pasižiūri, kaip atrodo? 
Vienas variantas, jei pasižiūri, bet yra priversta taip žemintis. Kitas variantas - nežiūri ir įsivaizduoja, kad viską daro "gerai". Trečias variantas, kad viską supranta, bet "taip reikia". 
Mano variantas - yra per daug buka, kad bent suprastų šiuos variantus.
Šiaip tai pasauliui esame absoliučiai juokingi. Valstybė, nesugebanti apsiginti nuo kontrabandininkų balionėlių. 
Dėl tos savo impotencijos klykianti ir kviečianti NATO pagalbos... Gėda net būtų pasakyt kur nors išvažiavus, kad esi iš tokios idiotų valdomos valstybės.
Koks tikslas - supranta visi, nuo Ilgo Ir Gražaus iki kaimo pijokėlio: psichozė dėl dirbtinai eskaluojamos išorės grėsmės. 
Toks visuomenės kontrolės ir savo valdžios išlaikymo įrankis. 
Sukurkime totalią baimę, kaip su "galimybių pasais". Kad visi oponentai taptų "valstybės priešais". 
Visus nepraradusius proto ar bent abejojančius paskelbti priešais - vienintelis šansas antivalstybiniam ir antitautiniam režimui išlikti.

Pripraskim. Dar vienas tos pačios "valstybinės" isterijos ir visuotinės baimės variantas. Kitų šansų ir būdų jie nebeturi. 
Jie kaunasi už savo subines ir viskas. Neieškokim kitų "prasmių".














Skaityti komentarus