Dar rimtesni signalai dėl ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų. 2023 m. neįvyko -24 proc. pirkimų, 2025 m. –jau 59 proc. O dalis derinimo procedūrų užtruko net iki 374 dienų. Saugumo situacijoje, kurioje skaičiuojame ne metus, o mėnesius, toks tempas nori nenori tampa parlamentinės kontrolės klausimu.

Tai kas konkrečiai pasikeitė po Valstybės kontrolės audito?

Atsakymai nedžiugina: dar tik planuojama, dar svarstoma, dar rengiamos metodikos, dar dėliojami būsimi pakeitimai ir dar daug „dar“. 

Susidaro paradoksas: kariuomenę stipriname, tačiau vien jos aprūpinimui aptarnauti reikia vis didesnės pirkimų biurokratų „kariaunos“.

Jeigu nesugebama nupirkti laiku, o procedūros užtrunka tiek, kad kariuomenės poreikis pasikeičia greičiau, negu nuperkama reikalinga priemonė, turime kalbėti ne vien apie metodiką, bet svarbiausia - apie efektyvumą. 

Kas jį išmatuos, ar už gynybai skirtus milijardus nuperkamą tai, ko tikrai kariuomenei reikia? Koks sukuriamas karinis pajėgumas? Drakono dantys, tankų „Leopard“, pėstininkų kovos mašinų Boxer“ pirkimai rodo priešingai.

Gynybos finansavimą padidinti galima vienu balsavimu, girtis visam pasauliui, kad krašto apsaugai skyrėme daugiausia lėšų - irgi nesudėtinga. Bet efektyviai reaguoti į šiandienos iššūkius ir nupirkti gynybai ko tikrai reikia kol kas nesiseka. Ir tai jau ne vien KAM kompetencijos klausimai, o valstybės nacionalinio saugumo klausimas. 

KAM vadovavo konservatoriai, dabar socialdemokratai, tačiau problemos tos pačios. O geopolitinė situacija mums nesuteikia prabangos dar kelerius metus rengti metodikas, planuoti pertvarkas ir aiškintis kas už ką atsakingas. 

Komitetas savo sprendimų dar nepriėmė - tęsiamas svarstymas.