Galima sakyti, kad pinigų atneš ekonomikos augimas. Taip, augant ekonomikai valstybės biudžeto pajamos kasmet gali padidėti maždaug 1,5 milijardo eurų. Tačiau šios papildomos pajamos labai greitai išdalijamos pensijoms indeksuoti, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams kelti, krašto apsaugai ir kitiems jau prisiimtiems įsipareigojimams.

Todėl valdžia privalo aiškiai pasakyti: ar 770 milijonų bus paimta iš kitų sričių, ar valstybė papildomai skolinsis, ar gyventojams ir verslui bus keliami mokesčiai?

Nemokamų pietų nebūna. Už juos vis tiek sumoka mokesčių mokėtojai.

Dar svarbesnis klausimas – kaip konkrečios paketo priemonės susijusios su gimstamumo didinimu? Ar tikrai nemokami penktoko arba dešimtoko pietūs paskatins jauną šeimą susilaukti pirmojo, antrojo ar trečiojo vaiko?

Būtent nemokamas 5–10 klasių mokinių maitinimas yra pati brangiausia paketo priemonė – jai 2029–2034 metais numatyta beveik 376 milijonai eurų. Be to, maitinimas būtų skiriamas visiems, net ir šeimoms, kurios gali už jį susimokėti ir kurioms tokios paramos nereikia.

Mokyklų bendruomenės jau ne kartą kalbėjo apie neišnaudojamo ir išmetamo maisto problemą. Dalis vaikų mokyklinių pietų nevalgo, tačiau per pertraukas po pamokų eina pirkti kebabų.

Prieš skiriant šimtus milijonų eurų universaliai priemonei reikėtų įvertinti dabartinės sistemos rezultatus: kiek vaikų maitinimu iš tikrųjų naudojasi, kiek maisto išmetama ir ar parama neturėtų būti pirmiausia skiriama šeimoms, kurioms jos tikrai reikia.

Vengrija yra geras perspėjimas, kad vien dosnios išmokos demografinės krizės neišsprendžia. Ši valstybė šeimų politikai skiria vieną didžiausių BVP dalių Europoje, tačiau po 2021 metų pasiekto pakilimo gimstamumo rodiklis vėl nuosekliai mažėjo – nuo maždaug 1,61 vaiko vienai moteriai 2021 metais iki maždaug 1,38 vaiko 2024 metais. Vadinasi, didesnės išlaidos savaime negarantuoja daugiau gimstančių vaikų.

Teisingų priemonių šiame pakete yra. Tėvų prarastų pajamų kompensavimas vaiko priežiūros laikotarpiu, geresnės išmokos slaugant sergantį vaiką ir paskatos šeimoms sugrįžti į Lietuvą yra reikalingi sprendimai. Tačiau kitų valstybių patirtis rodo, kad net ir visas tokių priemonių rinkinys gimstamumui nebūtinai padaro didelę bei ilgalaikę įtaką.

Ypač keistai atrodo būsto klausimas. Būsto prieinamumo didinimas yra viena svarbiausių ir reikalingiausių krypčių, tačiau papildomos finansinės paskatos pakete numatomos pirmiausia regionuose. Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose papildomų paskatų nenumatyta, nors būtent čia būstas yra brangiausias, o tinkamo dydžio butą šeimai, auginančiai du ar tris vaikus, įpirkti sunkiausia.

Jaunos šeimos sprendimą turėti vaikų lemia ne vien atskiros išmokos. Tam įtakos turi būsto kaina, stabilios pajamos, vaikų darželių prieinamumas, galimybė derinti darbą ir šeimą bei pasitikėjimas savo ateitimi.

Todėl Lietuvai reikia ne kuo ilgesnio išmokų sąrašo, o aiškios demografinės strategijos: kokias problemas sprendžiame, kokio rezultato siekiame, kiek tai kasmet kainuos ir iš kur bus paimti pinigai.

Kol šių atsakymų nėra, 770 milijonų eurų skaičius labiau primena įspūdingą politinės reklamos antraštę nei finansiškai pagrįstą gimstamumo didinimo planą.