Mano gimnazijos Direktorė - nuostabus žmogus. Kas jai belieka, kai spaudimą daro savo skambučiais tiesioginis viršininkas iš Vilniaus savivaldybės, vicemeras Vytautas Mitalas? Kai jis savo FB paskyroje man paskiria visą pasisakymą, įdeda nuotrauką iš piketo prieš Kazio Škirpos alėjos vardo panaikinimą, diskutuoja apie mane su piliečiu Mark Adam Harold, inicijavusiu pirmos kadencijos R. Šimašiaus tarybos koalicijoje panaikinti šio Lietuvos pulkininko, LAF įkūrėjo, Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje ir Vokietijoje, Vyčio Ordino Kavalieriaus, 1941 m. birželio sukilimo organizatoriaus per atstumą (gestapas neleido grįžti į Lietuvą) K, Škirpos vardu jo atminimo garbei pavadintos alėjos pavadinimą...

Mark Adam Harold pradėtą Lietuvos didvyrio šmeižimo darbą tęsia jau naujos kadencijos Vilniaus sav. narys, LŽB vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas. Jis pratęsė šmeižto kompaniją, savo teikime Tarybai panaikinti K. Škirpos vardo alėją. Posėdžio metu melagingą informaciją teikė, įtaką tarybai darė pats meras R. Šimašius, mūsų, protestuojančių, net neišklausęs ir savo kalbomis, klausimais mus provokavęs.

Nepraėjus nei savaitei po Kazio Škirpos alėjos vardo panaikinimo, Vilniaus meras R. Šimašius naktiniu „Grindos“ reidu, vienasmenišku sprendimu, grubiai nupjauna kito, šmeižto kompaniją apie Lietuvą varančio minėtų tarybos narių tautiečio, save įvardijančiu advokatu, Stanislovo Tomo, kūju sudaužytą, suklijuotą ir vėl atgal pakabintą Lietuvos Didvyrio Jono Noreikos – Generolo Vėtros pagerbimui skirtą lentą. Nupjauna nuo MA Vrublevskių bibliotekos, net kultūros paveldo saugomo pastato plytas supjausto.

Kaip džiaugiasi LŽB, Kremliaus svarbiausi kanalai, kad R. Šimašius – didvyris, susidorojęs su „fašistais“ lietuviais. Kaip džiūgauja tada Mark Harold Adam savo veidaknygės paskyroje!

Šitas radikalus liberalas dabar nurodė vicemerui, atsakingam už švietimą, kuo greičiau išmesti „tą šiukšlę“ , tai yra mane, iš darbo dėl išsakytos savo nuomonės... V. Mitalas stengiasi, skambina visais kanalais, viešai, per TV apkaltina mane padarius du nusižengimus. Be mano motyvų išklausymo, be paaiškinimo policijai – jis lyg tikras TEISMAS – nusprendė. Taip, jis TAIP gali, nes jo pareikalavo draugas, radikalusis M. H. Adam... Gūdžiau, nei paskutiniaisiais sovietmečio laikais – akivaizdus siekimas susidoroti.

Taip pat ir Jūs, Gerb. Ministre. Už mano meninį, vidinės raiškos performansą, pilietiškumą ir politines, tautines pažiūras, net nežinodamas visų aplinkybių, Jūs, Ministre, visos Lietuvos akivaizdoje pasmerkiate, kalbate apie Mokytojo etikos pažeidimus… Ar meilė Lietuvai, Lietuvos istorijos gynimas nuo sovietinių klastočių tęsimo šiandieniniame Vilniuje mokytojui yra draudžiamas? Bet, stabtelėkite...

O kas okupacijos metais net su savo vyresniais gimnazistais išėjo kovoti už Tėvynės Lietuvos laisvę? Ar ne mokytojai? Gal jiems irgi reikėjo laikytis etikos kodekso ir neduoti mokiniams ginklo į rankas, kad gintų Tėvynę?

Vengimas kalbėti apie LAF vadovus, 1941 m. birželio sukilimą (nepatiks Kremliaus ir Holokausto industrijos veikėjams) - vyksta net Gerb. Ministrui pavaldžiuose universitetuose, kai kurių abejotinos reputacijos „istorikų“ traktuotėse. Kur jų dokumentiniai tyrimai, kur jų moksliniai darbai apie pirmosios Stalino bolševikų okupacijos NKVD-istų nusikaltimus ir sušaudytus, ištremtus Lietuvos žmones?

Kur studijos, kas vykdė tuos nusikaltimus? Kur studijos, kas vykdė nusikaltimus Hitlerio SS okupacijos metais, kas vykdė genocidą net iš pačiuose getuose suformuotų policijos dalinių? Kur studijos, moksliniai darbai, paremti dokumentais, ar net įrodytais teismų, kad niekinami Vilniaus mero R. Šimašiaus ir jo partiečių mūsų Laisvės kovų prieš SSSR okupaciją Didvyriai? Kokiu pagrindu daužomos jų garbei atminimo lentos, kodėl norima įteigti, kad priešintis okupantui – nusikaltimas? Aš, kaip ir kiti dori Lietuvos žmonės, su tuo nesutinku, Gerbiamas Ministre. Kas siekia perrašyti dar gyvą prisiminimuose Lietuvos istoriją?

Gerbiamas Gedai, kaltinantis mano gimnazijos direktorę, ŠMSM ministro FB paskyroje, turiu Jums paaiškinti, kad ne DIREKTORĖ kalta, bet ištautinanti, išvalstybinanti, išvejanti jaunimą iš Lietuvos nenormali, liberalglobalizmo persunkta Švietimo sistema. Meilės Lukšienės „Tautinės mokyklos“ koncepcijos nei likučių neliko, liko tik jos vardo premija...

Klesti šioje sistemoje nepotizmas, atviros vagystės, prisidengus viešaisiais pirkimais... STT tiek ištyrė, bet kaltų nėra. Atrodo, kad neišvogti, neiššvaistyti Lietuvos švietimui skirti milijonai? Kaltų nėra ir nebus...

Bet LIETUVIŲ kalbos mokytoja - kalta... Už meninę išraišką, už pilietinį aktyvumą vasaros metu, sekmadieniais... Taip, buvau viena iš mero R. Šimašiaus veiksmų aktyvių kritikių, manau, net nusikalstamos veiklos, prisidedant prie Kazio Škirpos šmeižto ar nakties metu vandališkai vienasmeniu sprendimu nupjaunat nuo MA Vrublevskių bibliotekos fašistinio ir sovietinio pasipriešinimo organizatoriaus, nužudyto NKVD-istų ir KGB-istų, Jono Noreikos – Generolo Vėtros pagerbimo lentą...

Taip, organizavau prieš tokius niekšiškus veiksmus piketus, mitingą prie Karaliaus Mindaugo paminklo. Taip, rugsėjo 10 dieną už savo mokytojos sutaupytus pinigėlius organizavau mitingą Lukiškių aikštėje „Už Vytį ir istorinės atminties išsaugojimą Vilniuje“. Visuose šiuose renginiuose dalyvavo ne šimtai, tūkstantis Lietuvos žmonių, garsūs profesoriai, menininkai, dailininkai, politikai išsakė savo pozicijas, pasmerkė mero R. Šimašiaus veiksmus. Bet jis nepasimokė...

Supriešinęs ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos visuomenę, pervedė kompiuteristui menininkui 32 tūkstančių eurų betoninio maketo - bunkerio – sienos, jų vadinamai „Laisvės kalva“ maketo gamybai, ir tarsi spjūvį mitingo už Vytį dalyviams, atbogino į Lukiškių aikštę...

Ten dabar vyksta LLKS organizuojama pasipriešinimo bunkeriui akcija „Mes be Vyčio nenurimsim!“. Prisijungiau, dalyvavau ir aš akcijoje – performance: „Čia mirtis, čia žuvo Lietuvos partizanai, kovoję prieš SSRS okupaciją“ ir susprogdinau „granatą – partizanų krauju“ (vandeniniais akvarelės dažais) aptėškiau tą niekur neįteisintą statinį, laikiną sieną, statinį – mano nuomone, partizanų žūties ir Lietuvos okupacijos simbolį - bunkerį... A. Labašausko kažkodėl pavadintą „Laisvės kalva“... Taip, tai buvo mano viešas renginys sekmadienį, 14:00 val., tik deja, nedaug žiūrovų...

Nebėgau, ramiai nuėjau vėliau prie piketuojančių žmonių. Meniniam performansui NEREIKIA niekieno leidimo. O ir pats meras bei A. Lanbašauskas per medijas kvietė prie tos laikinos sienos vilniečius saviraiškai... Ko puolate dabar, žeminate mane, manieji VIRŠININKAI?

Noriu atkreipti dėmesį, kad aš ne tik filologė, lietuvių kalbos mokytoja, bet aktyvi visuomenininkė. Visi, kas nori sugniuždyti žmogų už jo politines, religines pažiūras ir siekimą laisvai reikšti savo nuomonę svarbiais Lietuvai, jos sostinei Vilniui, istorijos klastojimo, simbolių niekinimo, visuomenės supriešinimo klausimais, - pažeidžia žmogaus teises.

Meras, pridaręs tiek blogio, – neliečiamas, nuo jo kaip nuo žąsies vanduo, deja, jam policija nesurašys nei vieno protokolo... Dvigubi standartai Lietuvoje... Ir kas valdo Vilniaus merą R. Šimašių? Kas jam suteikia žalią gatvę siautėti Vilniuje kaip savo dvare? Ar jis dirba Lietuvai, ar prieš Lietuvą?

Apklausta dar policijoje nebuvau (sulaukiau tik skambučių), visur viešai paskelbti melagingi pranešimai. Taip, susirgau. Taip, sušalau.

MOKYTOJAS LIETUVOJE? KAS JIS?

Man gėda už tokį požiūrį į mokytoja - vergą... Vergai tyli ir nulenkę galvas aria naktimis prie sąsiuvinių, ataskaitų, savo etato valandų skaičiavimų, projektų, dienynų pildymų, nesąmoningų auditų atlikimų ir t.t.... Bet šiukštu, vergas negali turėti teisės būti pilietišku, išreikšti savo vidinius jausmus per meną, negali domėtis kenkiančia Lietuvai Vilniaus m. sav. mero politika, negali jo pasmerkti, jo veiksmams pasipriešinti. Mokytojas privalo tylėti, jam pernai ŠMSM pritaikytas Etikos kodeksas, uždarantis jį, „užčiaupiantis“ net atostogų, šventadienių metu nuo visuomenei svarbių, net grėsmingų valstybės saugumui įvykių... Lietuvoje mokytojas - yra vergas... Rytoj, o gal ir šiandien, pasipils šiems vergams sveikinimo antplūdžiai su Mokytojo diena...

Ačiū, man nereikia... Atsiprašymo taip pat nereikia... Aš tokiu vergu, Gerbiamieji Ponai, nebūsiu.

Savo kovą prieš susidorojimą su žmogaus teisių pažeidimu, nuomonės reiškimu, galimybe dalyvauti politiniame gyvenime - tęsiu.. Jūs, Gerb. Ministre, nekaltas, Jūs tik sraigtelis šioje sistemoje...

Sveikinu su Mokytojo diena, nes kažkada ir Jūs, Gerb. Ministre, Algirdai Monkevičiau, savo karjerą pradėjote eiliniu mokytoju, bet kokią istoriją tada, sovietmetyje, vaikams pasakojote apie sovietų okupaciją, labai būtų įdomu sužinoti....

Džiaugiuosi, kad mano a.a. mamytė buvo labai šviesus, mylintis Tėvynę Lietuvą žmogus ir mums, vaikams, papasakojo nesumeluotą smetoninės Lietuvos ir okupacijų, laivės kovų istoriją...