Pirmos dvi naujos valdžios dienos parodė - lietuvybės nekenčia ir kaip galėdami naikins. Lietuviai savo ruožtu netiki, kad tie išsigimėliai ir visa ką jie kuria išliks.
Kaip toliau gyventi? Nematau kitos išeities kaip tik kurti dvi paralelias visuomenes. Lietuviai sau, globalistai sau.
Aišku, vienoje teritorijoje gyvenančių žmonių aklinai neatskirsi, neišvengiamai turėsime bendrų reikalų, tačiau dvasiškai užsidaryti galime. Keliai ir kariuomenė gal ir išliks bendri (antra vertus, koks gi normalus žmogus vaikščios leftistų išmintais takais; kariuomenėje galima formuoti atskirus dalinius pagal pažiūras).
Beveik visa kur kitur galėtume atsiskirti.
Pavyzdžiui, švietimas būtų ta sritis, kur be vargo galime traukti skirtingais keliais. Renkiesi tarp tautinės ir leftistinės mokyklos. Žiniasklaida jau baigia išsiskirti.
Kas nori eina į Delfi ir 15 min, kiti gali skaityti Alkas ar Propatria. Kažkaip galėtume susitarti, kad mokesčių mokėtojas pasakytų ar jo mokesčių dalis eis į liberalią, ar į konservatyvią biudžeto sąskaitą.
Netgi verslas gali būti atskirtas. Kas nori tegu renkasi konservatyvias, kiti liberalias įmones - tiek kaip darbuotojai, tiek kaip klientai. Gydytojas galėtų pažymėti kokių klientų jis laukia, kokiems geriau pas jį neiti.
Neaišku ko taip vieni kitus tampome. Kuo toliau, tuo mažiau šnekuosi su globalistais. Artimas pažiūromis užsienietis man daug artimesnis nei prasigėręs leftistas. Jie išsigimė ir garma pražūtin. Norėčiau, kad ir jie prarastų norą su manim kalbėtis.
Skaityti komentarus