°C
      2021 10 23 Šeštadienis

      Aurimas Guoga: Sovietmečio realijos tapo aktualios

      Nuotrauka: Aurimo Guogos asm. nuotr.

      Autorius: Aurimo Guogos Facebook įrašas
      2021-09-23 17:00:00

      Žvilgsnis į sovietinę kasdienybę padeda mums susigaudyti kaip gyventi prie kuoktservatorių. Apskritai didelį pranašumą turi tie, kurie studijavo totalitarinius režimus. Gal prievartos laipsnis, ačiū D-vui, dar ir ne tas, tačiau tuometiniai procesai primena dabartį ir rodo kaip prisitaikyti.

      Šį kartą apie sovietmetį. Štai ką reikėtų iš ten pasiimti.

      Pradėkime nuo to kas bendra tarp sovietmečio ir kuoktservatorių valdymo. Tiek tuomet, tiek dabar diegiamas socializmas. Socializmo apibrėžimas: valdžia taiko prievartą kad išgriautų įprastą elgseną ir taip nuvestų visuomenę į laimę. Anuomet lygino visus ekonomikoje, dabar persimetė į naujas sritis - prievarta diegiama aplinkosaugoje ir ypač sveikatos apsaugoje. 


      Anuomet valdžia viską nacionalizavo, kad žmonės nieko neturėtų ir būtų laimingi. Tikriausiai jau atpažinote, kad iš tiesų tai šiuolaikinis globalistų lozungas. Ši mintis priklauso Klausui Schwabui iš Tarptautinio investuotojų forumo.

      Dabar esame pamažu išbuožinami kovos su klimatu ir gripo užkardymo pretekstu. Keičiasi priemonės, tačiau esmė kaip sovetmečiu.

      Jei kaip sovietmečiu, tai ir atsakas turėtų būti kaip anuomet. Mums nereikia išradinėti dviračio, pažvelgę kaip su tuo tvarkėsi tėvų karta matysime ko imtis šiandien. 


      Sovietmečiu labai pasisekė tiems, kurie kiek leido aplinkybės atsiribojo nuo viso ką stumia valdžia. Jie nesidomėjo valdiška propaganda, gyveno savo galva. Stalino laikais norint išgyventi darbininkas valdiško darbo metu ar po jo užsiiminėjo "chaltūromis", t.y. privačiais užsakymais. Šie, skirtingai nei valdiškas darbas, apsimokėjo ir tik jų dėka žmonės kaip tai išgyvendavo.

      Vėlyvuoju sovietmečiu žmonės jau galėjo ką tai pateikti į turgų. Pavyzdžiui, mano senelių kaimynas buvo pasistatęs didelius šiltnamius ir augino agurkus parduoti turguje. Iš šios veiklos užsidirbdavo daugiau nei metinė valdiška alga. Taigi norint apynormaliai gyventi socializmo sąlygomis, turi būti šešėlyje.

      Beje, tokie šešėliniai ekonomikos veikėjai vėliau tapo privačios ekonomikos stuburu. Pirmu etapu jie įsteigė koopratyvus, o po to susipirko stambias įmones.

      Aišku, pačias svarbiausias įmones (susidėję su banditais) susiprichvatizavo kagėbistai, tačiau daug įmonių buvo sukurta nuo nulio ar pateko į tų sovietmečio šešėlinių verslininkų rankas.

      Būti šešėlyje reikia ir sąžinės dalykuose. Sovietmečiu oficialiai žmonės laikėsi vienų pažiūrų, o iš tiesų kitų. Pavyzdžiui, mano tėtis darbo valandomis statė socialistinį rytojų, o vakarais klausydavosi priglušinto Amerikos radijo. Seneliui tai buvo nepajudinamas ritualas. Kai tik sueidavo 18 val., jis būdavo patikimai prilipęs prie radijo imtuvo. 


      Taigi visa kur kuo mažiau su tais glušais susidėti.

      Dar vienas pastebėjimas iš sovietmečio. Iš pradžių socialistinės šalies vadas tručydavo liaudies priešus, o po to pats tokiu tapdavo. Žinia, Stalinas dėl kenkėjiškumo pribaigė Trockį, Buchariną, Zinovjevą ir kitus revoliucijos pradininkus. Po to Chruščiovas jau Staliną paskelbė socializmo priešu. Griuvus komunizmui visi jie įrašyti į žmonijos priešus (tiesa, vėliau, bent jau Rusijoje, dalis reabilituoti).

      Tai mums leidžia manyti, kad vėliau ir Šimoni su savo Dulkiu bus įrašyti į žmonių priešų gretas.
      Neosovietmetis. Sovietmečio sugrįžimas kitomis formomis. Jei taip įvardinsite šį laikmetį atsakymai kaip reaguoti ateis savaime.

      Skaityti komentarus