Taip, suprantama – Hormūzo keliami iššūkiai yra milžiniški, nes pasekmės vis labiau pradeda spausti ne tik Europos žemyno ekonomiką.
Tačiau mums per daug skubėti tikrai nereikia. Jei Lietuva ir turėtų prisidėti prie tokios misijos, tai tik griežtai laikantis tarptautinės teisės bei bendru, vieningu visos Europos valstybių sutarimu.

Kol kas dar neaišku, ar tokia taikos misija būtų vykdoma pagal Europos Sąjungos mechanizmus, Jungtinių Tautų mandatą ar koalicinį valstybių susitarimą. Tačiau viena aišku – Lietuvai šį kartą nereikia per daug išsišokti, nes jau ne kartą esame nudegę. O jei suklysime dabar – galime sudegti iki suanglėjimo.

Suprantamas noras įtikti JAV prezidentui, tačiau privalome matyti ir didžiųjų Europos valstybių poziciją šiuo klausimu. Tiek lenkai, tiek vokiečiai, prancūzai, ispanai ir italai šiandien demonstruoja labai atsargią ir vieningą laikyseną. Jie puikiai supranta, kad tokia pozicija Vašingtonui gali nepatikti, tačiau tai yra Europos žemyno lyderių pasirinkta pozicija. Ir ji privalo būti gerbtina.

Jei Lietuva staiga imtų išsišokinėti, tai be jokios abejonės rimtai suerzintų dalį Europos valstybių lyderių, o Donaldas Trumpas tuo neabejotinai pasinaudotų siekdamas dar labiau įgelti Europos politiniam elitui.

Puikiai suprantu, kad tokių išsišokėlių ir kiršintojų niekas nemėgsta.

Todėl, kai šis klausimas bus atneštas į Seimą, į jį žiūrėsiu principingai ir tikrai nesiruošiu formaliai linksėti galva ar automatiškai kelti rankos. Niekada to nedariau anksčiau – nedarysiu ir šį kartą.

Per didelė kaina Lietuvai prarasti artimiausių partnerių pasitikėjimą ir savo autoritetą Europos žemyne.

Įtampos dar bus. Todėl šį procesą turime stebėti ypač jautriai, atsakingai ir be emocinių išsišokimų.