Su sveikatos sistemos problemomis Lietuvoje susiduriame vis aštriau. Tiek šią, tiek praėjusią savaitę vyko Sveikatos komiteto posėdžiai, kuriuose pateikta ligonių kasų informacija apie apmokėjimus. Situacija kelia rimtą susirūpinimą, nes ligoninių skolos auga praktiškai kas savaitę.
Apie tai buvo kalbėta dar spalio ir lapkričio mėnesiais valdančiojoje koalicijoje. Tuomet buvo akcentuota, kad sistema juda pavojinga kryptimi. Įkainiai nebuvo padidinti, rezervai liko nepanaudoti, todėl ligoninės už esamą finansavimą negali užtikrinti kokybiškų paslaugų. Šiandien matome pasekmes: kai kurių ligoninių skolos siekia milijonus, dalis jų nebevykdo įsipareigojimų arba riboja paslaugų teikimą.
Ypač opi problema yra reabilitacija. Atlikus operaciją pacientai neretai priversti laukti mėnesį, du ar net ilgiau, kol gaus reikalingą gydymą. Tai kelia esminį klausimą: kokia prasmė planinei operacijai, jei po jos nesuteikiama savalaikė reabilitacija? Nors skubios operacijos yra būtinos, planinių procedūrų ir tolimesnio gydymo nesuderinamumas tampa sistemine problema.
Dar viena neraminanti tendencija yra kalbos apie chirurgijos ir kitų skyrių uždarymą regionuose. Tai reikštų dar labiau ribotą sveikatos paslaugų prieinamumą. Ne visi pacientai gali vykti į didžiuosius miestus ar universitetines ligonines, ypač jei neturi artimųjų pagalbos.
Artimiausi mėnesiai, gegužė ir birželis, taps kritiniu laikotarpiu. Vienas iš siūlomų sprendimų yra atidaryti sveikatos sistemos rezervą ir užtikrinti savalaikius atsiskaitymus su gydymo įstaigomis. Taip pat būtina kurti finansinius mechanizmus, kurie skatintų įstaigas ne tik atlikti operacijas, bet ir užtikrinti visą gydymo ciklą, įskaitant greitą reabilitaciją.
Ar tai pavyks įgyvendinti, priklausys nuo politinės valios, ypač nuo tų, kurie atsakingi už sveikatos sistemos valdymą. Jei sprendimai nebus priimti laiku, kyla reali rizika, kad metų pabaigoje dalis paslaugų Lietuvoje tiesiog nebus teikiama.
Skaityti komentarus