Kibernetinis saugumas, dirbtinis intelektas ir technologinės inovacijos – sritys, kurios man asmeniškai yra nepaprastai įdomios. Esu įsitikinęs, kad šios technologijos jau dabar keičia ir ateityje neatpažįstamai pakeis mūsų kasdienybę, pasaulio geopolitiką, valstybių galios pusiausvyrą bei nacionalinį saugumą.

Todėl šiandien su nepaprastai dideliu malonumu ir susidomėjimu Briuselyje dalyvauju Europos Komisijos ir Europos kibernetinio saugumo kompetencijos centro (ECCC) organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Kibernetinis saugumas ir dirbtinis intelektas: nuo inovacijų iki realaus poveikio“.

Pirmą kartą viešai susitinka ir ECCC dirbtinio intelekto projektų grupės atstovai. Ir aš turiu garbės ne tik stebėti šį susitikimą, bet ir jame dalyvauti.

Ir čia kyla esminis klausimas – kas dirbtinio intelekto galimybes išnaudos greičiau: valstybę ginantys specialistai ar tie, kurie siekia jai pakenkti?

Dirbtinis intelektas jau šiandien naudojamas tiek kibernetinei gynybai, tiek atakoms prieš valstybes ir jų kritinę infrastruktūrą.

Konferencijoje pristatomi nauji ES finansuojami projektai, aptariama, kaip dirbtinis intelektas gali padėti greičiau aptikti grėsmes, sistemų pažeidžiamumus ir reaguoti į kibernetines atakas.

Tikiuosi išgirsti ir diskusijų apie tai, ar Europa dirbtinio intelekto ir kitų pažangiųjų technologijų srityje toliau glaudžiai bendradarbiaus su savo didžiausia sąjungininke JAV, ar vis labiau tapsime konkurentais? Juk dėl kosmoso technologijų ir palydovinio ryšio tarp ES ir JAV jau kyla rimtų nesutarimų. Ar panaši konkurencija laukia ir dirbtinio intelekto srityje?

O Lietuvoje apie dirbtinio intelekto vaidmenį nacionaliniam saugumui politiniu lygmeniu rimtų diskusijų beveik išvis negirdėti. Mūsų politinės diskusijos gerokai labiau sukasi apie statybas, trinkeles, viešųjų pirkimų procedūrų supaprastinimą ir tai, kaip kuo greičiau išleisti KAM ministrui R.Kaunui skirtus milijardus. O apie technologijas, kurios iš esmės keičia patį šiuolaikinio karo ir nacionalinio saugumo supratimą, kalbame stebėtinai mažai.

Manau, ši tema verta gerokai daugiau mūsų dėmesio. Ir ne kada nors ateityje, o jau šiandien!

Todėl grįžęs pabandysiu ir šią temą kaip viesulą įsukti į mūsų politinę darbotvarkę!