Gyvenimą pažįstame tik iš TV ekranų ir portalų antraščių?

Gyvename virtualioje erdvėje. Pasaulį pažįstame per visuomenės informavimo priemones, socialinius tinklus, kurie dažnai pasaulį rodo ne tokį, koks jis yra iš tiesų, bet jį perteikia taip, kaip kažkas jį pamato – fotografas, žurnalistas, blogeris, režisierius, populiarus žmogus visuomenėje, nuomonės formuotojas ir kt. Ar tai gerai, ar ne – sprendžiame kiekvienas individualiai, palikdami sau galimybę skaityti, žiūrėti, vertinti, kritikuoti, sutikti ar ne su skelbiama informacija ir nuomonėmis. Tačiau negalime nesutikti, jog tai veikia, formuoja žmonių nuomonę, nuotaikas, nusiteikimą vienu ar kitu klausimu, politikų atžvilgiu ir t.t. Realiai bet koks vertinimas vyksta čia, kur pateikiama nuomonė, po ja galima diskutuoti, aptarinėti. Todėl neretai žiniasklaida tampa taikiniu arba tiksliau užduotimi, kaip į ją patekti. Vieni moka pinigus už reklamą, kiti ieško paramos pas žiniasklaidos vadovus, ką pagaliau visuomenė išvydo, kuomet buvo paviešinti „Tulpių pašto“ susirašinėjimai. Arba taip pat paaiškėjus, jog vyko Gabrieliaus Landsbergio ir MG Baltic, kuri valdo TV grupę, atstovo pietūs, neva aptariant konservatorių rinkimų programą. Dar kiti siunčia pranešimus spaudai apie gerus darbus, tačiau tokios žinios retai susilaukia dėmesio, nes egzistuoja žinutės finansinio atsipirkimo formulė – kuo daugiau skaitytojų, tuo daugiau reklamos. O skaitytojams  ir žiūrovams juk įdomiau skandalai, rietenos, kurias stebėdami ir padedami nuomonių formuotojų, žiūrovai pasirenka, kas yra blogas, o kas geras konkrečioje situacijoje. Todėl realiame gyvenime ne viskas yra taip, kaip stengiamasi parodyti, nes dažnai ši erdvė tampa spekuliacijų ir komunikacijos strategų mūšio lauku.  Kodėl įvairioms interpretacijoms ir  melagingoms žinioms geriau sekasi? Todėl, kad tai meistriškai atitraukia dėmesį nuo tikrovės ir tikrų grėsmių, padeda sukurpti nuodėmes kitiems ir pamiršti žinios autorių nuodėmes.

Vienas iš opozicijos planų – perimti NSGK?

Pasidariau testą, norėdamas išsiaiškinti, ar nesu užsikrėtęs COVID-19. Tai dariau, nes esu atsakingas ir nenorėjau rizikuoti nei savo šeimos, nei kolegų sveikata po to, kai sužinojau, kad Seime yra virusu užsikrėtusių žmonių. Tačiau greitai imta skleisti abejones ir spėliones, ar turėjau kontaktą, ar turiu izoliuotis, nes jau pats testo pasidarymas reiškia, kad galimai esu sergantis. Ir viso to epicentre lyg iš kažkur oponentai, kurie ėmė diskutuoti apie mano moralę, ėmė sėti pasipiktinimo bangas, vienu žodžiu, abejingų neliko. Aš negaliu tylėti, kai matau neteisybę, ypač jei tai liečia mane, mano kolegas. Toks jau esu ir ši savybė mane atvedė ten, kur šiandien esu – vadovauju Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kurio vairą siekia perimti tie, kurie nori nukreipti dėmesį nuo savo padarytų klaidų arba tiesiog užgožti jas kažkuo kitu, kas leistų visuomenei jas pamiršti. Gal konservatoriaus Lauryno Kasčiūno kreipimasis į Seimo etikos sargus dėl to, jog neva aš pažeidžiau saviizoliacijos dėl koronaviruso plitimo užkardymo sąlygas, kai po testo atlikimo nesiėmiau 14–os privalomų dienų saviizoliacijos, yra neatsitiktinis?

Kilus diskusijoms, kada ir kas turi izoliuotis, paaiškinimus pateikė ir Sveikatos apsaugos ministerija: „Jeigu žmogus, nekeliavęs užsienyje ir neturėjęs kontakto su COVID-19 liga sergančiuoju, pajuto ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomus ir atlikęs tyrimą gavo neigiamą atsakymą, jam izoliuotis 14 dienų dėl koronaviruso nereikia. Tačiau tokiu atveju negaluojantis žmogus turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins ar žmogus gali eiti į darbą ar ne, ir, jeigu bus nuspręsta (gydytojo), kad žmogus negali eiti į darbą dėl sveikatos būklės, jam išduodamas nedarbingumas“. Gaila, kad Seimo narys to nematė, o gal nenorėjo matyti, prieš viešai paskelbdamas apie tai, jog kreipėsi į Seimo etikos komisiją. Gal mano moralės klausimą keliantis kolega nori pasislėpti ir gal pamiršo apie savo moralę? Juk visi puikiai pamename, kada NSGK atliko tyrimą dėl politinės korupcijos ir aiškinantis tam tikras MG Baltic aplinkybes, sužinota, kad L. Kasčiūnas buvo baudžiamosios bylos proceso dalyvis. Nežiūrint į tai,  L. Kasčiūnas nenusišalino nuo NSGK tyrimo. Taip pat tyrime dėl I. Rozovos – L.  Kasčiūnas buvo ir tyrimo objektas, ir tuo pat metu tyrėjas, tačiau niekas tame pažeidimų ir klausimų dėl politiko etikos bei moralės, išskyrus mus, nematė.  Negana to,  po šios absurdiškos konservatoriaus hipotezės, kuria siekiama mane pažeminti, mane dar turės įvertinti Seimo etikos sargai, o jiems vadovauja kitas konservatorius. Matyt, tai daroma specialiai, derinant tarpusavyje veiksmus ir pozicijas. Per tiek metų konservatoriai puikiai įvaldę kaltinti kitus, bandydami paslėpti savo kaltę.

Aš puikiai suprantu ir tai, kad opozicijai labai patogus buvo Vytautas Bakas, kuris selektyviai, dažniausiai konservatorių naudai vertino ir viešino informaciją. Jis šiuo metu jau viešai savo veiksmais deklaruoja, jog yra artimas opozicijai. Opozicijai labai nepatogus esu aš, kuris turiu palaikymą ne tik Seime, bet ir savo krašte – Marijampolėje.

Artėjantys rinkimai veda opoziciją į desperaciją ir ji pasiryžusi viskam. Tik nežinau, ar ji įvertina tai kad žmonės moka skaityti portalus, žiūrėti televiziją ir pasidaryti savo išvadas, nes jeigu anksčiau veikė visuomenės bukinimo metodai, šiandien jie neveikia, žmonės turi pakankamą nuovoką, atskiriant, kas yra tikra, o kuo bandoma stimuliuoti neapykantą šiai valdžiai, net jeigu pasirenkamas visuomenės akis traukiantis raktažodis „koronavirusas“, kuris turėtų pritraukti žmonių dėmesį.

Būkime  sveiki!