Seime dar kartą bandžiau padaryti tai, ko nepavyko padaryti praėjusioje Seimo kadencijoje – pakviečiau Seimą susitelkti ir sudaryti specialiąją komisiją dėl kibernetinių masinių įsilaužimų ir spragų, kurias esu viešinęs dar 2024 metais.
Paminėjau, kad yra puiki galimybė naują koalicinę sutartį papildyti LVŽS siūlymu sudaryti tokią komisiją. Viešai net pasakiau, kad jeigu Seimas sutiktų su tokia galimybe, galėčiau pats vadovauti šiai komisijai.
Kad to tikrai reikia, pateikiau tik vieną iš daugelio kitų faktų, kurie, deja, iki šiol nėra tinkamai ištirti.
Aš pasakiau, kad 2024 metais Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui privatūs kibernetinio saugumo specialistai pranešė, jog aptiko – įsiklausykite – 3 milijonus 600 tūkstančių nutekintų sveikatos įrašų failų. Tai net šešis kartus daugiau nei dabar viešai žinomas Registrų centro duomenų nutekinimo mastas.
Šie sveikatos duomenys – tai ne tik asmens kodai. Tai galimos ligų istorijos ir kita ypač privati informacija. Man yra žinoma, kad tarp nutekėjusių duomenų buvo ir Prezidento Gitano Nausėdos duomenys.
Tačiau nė vienas asmuo, panašu, apie tai nebuvo informuotas dar nuo 2024 metų.
Ir pažiūrėkite, kaip nuo atsakymo išsisukinėjo buvęs KAM ministras Laurynas Kasčiūnas.
Jeigu bus sudaryta komisija ir bus identifikuotos ne tik spragos bei jų mastas, bet ir užkardytos grėsmės nacionaliniam saugumui kibernetinėje erdvėje, manau, kad mano principingas darbas Seime pagaliau leis suprasti ir konservatoriams tai, apie ką kalbėjau dar 2024 metais. Tuomet jis turės ne tik politinę, bet ir realią praktinę prasmę, o Lietuvai sukurs reikšmingą pridėtinę vertę.
Kibernetinis saugumas nėra politikų žaidimų aikštelė. Tai valstybės ir kiekvieno Lietuvos žmogaus saugumo klausimas. Todėl tylėti nebegalima.
Skaityti komentarus