Naktį į lapkričio 11-ąją dronai vėl atakavo Rusijos Ust Lugos uostą. Oro gynyba sunaikino danguje apie 150 dronų. Keli dronai vis dėlto įskrido į uosto zoną: prasidėjo gaisras, avariniu būdu atsijungė transformatorių pastotė, sužeidimus patyrė trys darbuotojai. Primename, uostas yra vos už 35 kilometrų nuo Estijos.
Tuo pačiu metu pavojus buvo paskelbtas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Įspėjimai sklido iš pietų į šiaurę.
Lietuvoje pavojus prasidėjo lapkričio 10-osios vakarą. Po vidurnakčio įspėjimai apėmė Druskininkus, Marijampolę, Kauną ir Panevėžį. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo Vilmanto Vitkausko teigimu, vienas iš dronų judėjo iš pietų į šiaurę.
Jis trumpam įskrido į Lenkijos oro erdvę, grįžo į Lietuvą ir ties Pasvaliu kirto Latvijos sieną. Lenkijoje naktinis pavojus nebuvo paskelbtas. NATO naikintuvai lydėjo aparatą, bet jo nenumušė.
Latvijoje pirmieji įspėjimai pasirodė 23 val. 25 min. Ludzos savivaldybėje. Vėliau pavojus buvo paskelbtas Balvų, Aizkrauklės, Jekabpilio, Maduonos ir kitose savivaldybėse. Iki 3 val. 30 min. jis buvo atšauktas.
Tačiau jau 3 val. 12 min. pavojus prasidėjo šešiose Estijos apskrityse, o 3 val. 45 min. išplito į šiaurės rytus, link Rusijos sienos.
Seka tokia: dronai aptinkami virš Lietuvos, kerta sienas, pavojus apima Latviją ir Estiją, o Rusijos uostas patiria smūgį.
Baltijos šalių oro erdvė tapo maršruto dalimi, o pakelti naikintuvai nesustabdė aptikto aparato. Negalima atmesti ir to, kad dalis dronų buvo paleista tiesiogiai iš Baltijos valstybių teritorijų.
Oro erdvės suteikimas smūgiams į gretimos valstybės teritoriją yra casus belli. Baltijos šalių valdžia negali to nesuvokti. Todėl ji arba negali pasipriešinti NATO ir Ukrainos planams, arba savanoriškai vykdo iškeltą užduotį.
Bet kuriuo atveju užduotis aiški: išprovokuoti Rusiją smogti NATO šalims. Šių šalių gyventojų likimas niekam nerūpi – jie tėra eksploatacinė medžiaga. Tokie jau jų vadovai.
Skaityti komentarus