Kai 2018 metų pavasarį Kauno rajone gyvenanti Laura Spūdienė paliko savo vyro namus, net minčių neturėjo, kad jos problemos ir sunkumai tik prasideda.
Jei iki šiol turėjote vilčių, kad Lietuvoje vaikų teisės yra saugomos ir ginamos, kviečiu atidžiai perskaityti šią ilgą ir išsamią istoriją. Ji verta to, kad būtų pasakojama su visomis detalėmis. Dėstomi faktai turi pagrindžiančius dokumentus, nėra išgalvotų ar prikurtų detalių. Prieš rašant išklausytas tiek pačios Lauros pasakojimas, tiek ją atstovaujanti advokatė Rūta Visočnik.
Lauros Spūdienė ir Nerijus Spūdys yra sutuoktiniai, turintys du vaikus - 10 ir 4 metų sūnus. Nuo 2018 metų balandžio jie negyvena kartu, vyksta skyrybų procesas.
Jau minėjome, kad L. Spūdienė paliko vyro namus, nes N. Spūdys piktnaudžiavo alkoholiu ir elgdavosi agresyviai. Šeima dėl šių priežasčių buvo žinoma Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui (po reformos - Kauno apskrities VTAS). Sužinojusios apie tai, kad Laura Spūdienė nebeketina gyventi su ir išsikelia pas savo mamą, socialinė darbuotoja ir vyresniojo sūnaus mokyklos direktorė Laurai Spūdienei pareiškė, kad vyresnysis sūnus turi likti gyventi su tėvu, nes netoli yra jo lankoma mokykla. Buvo duota suprasti, kad jeigu Laura Spūdienė nesutiks su šia sąlyga, tuomet iš tėvų gali būti paimti abu vaikai.
Siekdama negilinti konflikto ir išvengti vaikų paėmimo, Laura Spūdienė sutiko su tuo, kad vyresnysis sūnus darbo dienomis gyventų pas tėvą, o savaitgaliais būtų pas ją. Jaunesnysis sūnus visą laiką gyveno su mama.
Tokios tvarkos Nerijus Spūdys laikėsi apie mėnesį. Tuomet jis pats sūnų atvežė pas Laurą Spūdienę. Ji rūpinosi vaiko nuvežimu į mokyklą ir parvežimu iš jos.
2018 metų birželio 3 - Tėvo diena. Tą dieną Nerijus Spūdys paprašė leisti vaikams pabūti pas jį namuose (jis gyvena pas savo motiną, berniukų močiutę). Jaunesnysis sūnus tuo metu miegojo, todėl pas tėvą išvažiavo tik vyresnysis sūnus. Po šio apsilankymo tėvas sūnaus Laurai Spūdienei negrąžino.
Paaiškėjo, kad tokiu būdu vaikų tėvas ruošėsi santuokos nutraukimo procesui - po sūnaus paėmimo iš karto kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą pas jį. Laura mano, kad šis prašymas gimė ne dėl to, kad tėvas iš tiesų norėtų rūpintis vaikais, o dėl to, kad išvengtų išlaikymo mokėjimo prievolės, kurią turėtų vykdyti tuo atveju, jei vaikai gyventų su mama. Išlaikymas vyresniam sūnui iš Nerijaus Spūdžio buvo priteistas dar 2010-01-13 d. Kauno rajono apylinkės teismo įsakymu, tačiau buvo mokamas nereguliariai ir dėl to yra susidaręs įsiskolinimas.
Laura nesutiko su sutuoktinio prašymu nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą pas jį, tačiau Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018-07-16 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaikų interesus geriausia atitinka tvarka, kuomet jaunesnysis sūnus gyvena su mama, o vyresnysis - su tėvu. Kauno miesto apylinkės teismas 2018-07-17 d. nutartimi tenkino Nerijaus Spūdžio prašymą iš dalies ir pagal VTAS rekomendaciją nustatė, kad vyresnysis sūnus lieka gyventi su tėvu, o jaunesnysis - su mama. Laura Spūdienė pateikė atskirąjį skundą ir prašė šią nutartį panaikinti. Skunde buvo nurodytos klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, tame tarpe ir tai, kad Nerijus Spūdys nevykdė pareigos mokėti priteistą išlaikymą sūnui, kad dėl jo agresyvaus elgesio ir dėl nuolatinio alkoholio vartojimo Laura Spūdienė, saugodama vaikus nuo neigiamo poveikio, nutarė gyventi atskirai nuo Nerijaus Spūdžio.
Teismas 2018-08-20 d. nutartimi nustatė tokią bendravimo tvarką: “iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-18541-454/2018 ir priimtas galutinis teismo sprendimas, nustatyti tėvo Nerijaus Spūdžio, ir vaiko (...), laikiną bendravimo tvarką: pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, tėvui paimant (...) iš jo laikinos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 valandos ir grąžinant jį į vaiko laikiną gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 valandos bei nustatyti motinos Lauros Spūdienės, ir vaiko (...), laikiną bendravimo tvarką: antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį motinai paimant sūnų (...) iš jo laikinos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 valandos ir grąžinant jį į vaiko laikiną gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 valandos.”. Tokiu būdu broliai visą laiką gyveno atskirai, išskyrus savaitgalius: du savaitgalius kiekvieną mėnesį abu vaikai turėjo praleisti su tėvu ir du - su mama.
Vaiko teisų apsaugos skyriaus rekomenduotos laikinos tvarkos ydingumas netruko pasireikšti. 2018-09-09 d. (sekmadienį) Laura Spūdienė, vykdydama teismo nutartį, po kartu su vyresniuoju sūnumi praleisto savaitgalio nuvežė jį tėvui. N. Spūdys buvo girtas, elgėsi agresyviai. Laura, siekdama apsaugoti vaiką nuo neigiamos įtakos, nesutiko palikti vaiką tėvo gyvenamojoje vietoje. Konfliktą pamatė vaikų močiutė - tėvo mama, kuri per prievartą įsisodino berniuką į automobilį ir, sprukdama su vaiku iš kiemo, pervažiavo Laurai Spūdienei koją. Pastarajai teko kreiptis į medikus, o vaikas liko su močiute (tėvas nebuvo pajėgus juo pasirūpinti). Šio įvykio metu buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie nurodė atvykti į policijos įstaigą ir parašyti pasiaiškinimus.
Panaši situacija pasikartojo po 2018-10-14 d., kai nuvežusi sūnų tėvui mama vėl pamatė, kad šis yra apgirtęs. Laura Spūdienė vaiko pas tėvą nepaliko ir paprašė, kad vaiko tėvas duotų mokyklos priemones tam, kad kitą dieną mama galėtų vaiką nuvežti į užsiėmimus mokykloje. Nerijus Spūdys vaiko daiktų nedavė ir pažadėjo juos atvežti ryte į mokyklą. Nenorėdama ginčytis su apgirtusiu vyru, Laura Spūdienė su sūnumi išvažiavo namo. Vaiko daiktai ryte į mokyklą nebuvo pristatyti.
Beje, verta paminėti, kad abiem aukščiau minėtais atvejais pats berniukas sakė, jog nenori grįžti pas tėvą, tačiau mama, nors ir pergyvendama dėl vaiko emocinės būklės, vis tiek vykdė teismo nutartį.
2018-10-15 d. Laurai iš mokyklos paskambino sūnus. Berniukas verkė, prašė kuo greičiau jį pasiimti, nes bijojo grįžti pas tėvą. Mama pokalbio metu nuramino sūnų ir liepė likti mokykloje. Po pamokų sūnus vėl paskambino mamai ir prašė jį pasiimti, verkė, sakė, kad bijo grįžti pas tėvą. Vaikas sakė, kad nebegali daugiau kentėti. Laura nuvyko į mokyklą nuraminti vaiko.
Į mokyklą atvyko ir Nerijui Spūdžiui socialines paslaugas teikianti darbuotoja ir, pamačiusi situaciją, rekomendavo tėvui leisti sūnui grįžti pas mamą Laurą Spūdienę. Tačiau prie mokyklos atvykęs tėvas reikalavo, kad būtų vykdoma teismo nutartis ir siekė, kad sūnus, nors ir prieš savo valią, grįžtų pas jį.
Pati Laura taip ir neturėjo progos nuraminti sūnų - specialistės su juo kalbėjosi už uždarų durų, o po pokalbio vaiką išsivežė. Laurai Spūdienei buvo pasakyta, kad iš darželio bus paimtas ir jaunesnysis sūnus. Ji skubiai nuvažiavo į darželį, tačiau ten su jaunesniuoju sūnumi negalėjo net susitikti - jis buvo paimtas ir išvežtas neleidus net atsisveikinti su mama. Laura Spūdienė nežinojo kur konkrečiai yra išvežami jos vaikai.
2018-10-16 d. Laura buvo iškviesta į VTAS. Jai nebuvo paaiškinta, kur yra vaikai. Taip pat buvo paaiškinta, kad yra nustatytas antrasis grėsmės lygis, tačiau joks dokumentas pačiai moteriai nebuvo pateiktas. Grėsmės lygio nustatymo anketos L. Spūdienė nematė ir neturi iki šiol.
Po paėmimo broliai buvo išskirti - vyresnysis patalpintas į Vaikų gerovės centrą “Gynia”, o jaunėlis perduotas globėjui - fiziniam asmeniui. Mamai iki šiol nesuprantamos brolių išskyrimo priežastys.
VTAS kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti vaikus išdavimo. Teismas 2018-10-19 d. nutartimi rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs prašymą, jį tenkino, tačiau po atskirųjų skundų pateikimo nutartį pasinaikino ir paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą. Posėdžio metu buvo apklaustas vyresnysis berniukas (10 metų), kuris patvirtino, kad nori gyventi su mama, kad mama jo nemuša, o tėtis - muša. Visgi 2018-11-20 d. nutartimi teismas ir vėl priėmė sprendimą tenkinti VTAS prašymą išduoti leidimą paimti vaikus. Susipažinus su teismo motyvais akivaizdu, kad pagrindinė leidimo išdavimo priežastis - Nerijaus Spūdžio elgesys ir sutuoktinių nesutarimai.
Teismas, leisdamas paimti vaikus rėmėsi praeityje (o ne vaikų paėmimo metu) buvusiomis aplinkybėmis ir jų tėvų nesutarimais. Tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad Laura Spūdienė ir Nerijus Spūdys kartu nebegyvena, ir kad problema slypi neteisingame vaikų gyvenamosios vietos klausimo sprendime.
2018-10-29 d. įvyko atvejo peržiūra ir buvo sudarytas pagalbos planas. Jame nurodyti tokie uždaviniai, kurie, anot VTAS, gali būti sprendžiami tik paėmus vaikus iš tėvų.
Pagalbos plane abiems sutuoktiniams nurodytos tokios išvados ir sprendimai:
- Užsiregistruoti ir gydytis “Minesotos” programoje;
- Lankyti psichologo konsultacijas; tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimus; lankyti šeimos psichoterapiją.
- Palaikyti ryšį su vaikais iš anksto suderintu laiku Vaiko gerovės centre “Gynia”, stebint socialiniam darbuotojui.
- Bendradarbiauti su specialistais.
Kitas atvejo peržiūros posėdis buvo numatytas tik 2019 m. kovo mėn., nors iš pagalbos plano taip ir nebuvo aišku, kodėl reikalingas toks ilgas laikotarpis, kokie konkrečiai per tą laikotarpį bus atlikti veiksmai tam, kad vaikai greičiau grįžtų į šeimą. Berniukai po laikinosios globos paskyrimo gyvena atskirai: vyresnysis - Vaikų gerovės centre “Gynia”, jaunesnysis - pas globėją.
Suprasdama, kad būtent VTAS rekomenduota laikinoji bendravimo su vaikais tvarka sudarė sąlygas kilti įtampai bei traumavo vyresnįjį sūnų, 2018-12-11 d. santuokos nutraukimo byloje Laura pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Buvo prašoma berniuko laikiną gyvenamąją vietą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti su mama, nustatant teisę tėvui su sūnumi bendrauti pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį. VTAS nepateikė jokio atsiliepimo į šį prašymą ir nerodo iniciatyvos, kad teismas kuo greičiau išnagrinėtų prašymą ir pakeistų akivaizdžiai ydingą sprendimą dėl vaikų gyevamosios vietos nustatymo ir bendravimo su tėvu tvarkos.
2018-12-13 d. Laura Spūdienė VTAS pateikė prašymą pateikti išaiškinimus dėl 2018-10-29 d. pagalbos plano ir priimti sprendimą grąžinti vaikus. Šio prašymo pagrindu 2018-12-20 d. buvo surengta atvejo peržiūra, tačiau jo metu nebuvo priimtas sprendimas grąžinti vaikus. Į Lauros Spūdienės prašymą pateikti išaiškinimus dėl pagalbos plano iki šiol nėra raštu atsakyta.
2018-12-20 d. pagalbos plane vėl surašyti tokie patys įpareigojimai (lankyti kursus, bendradarbiauti su specialistais, palaikyti ryšį su vaikais), išskyrus tai, kad įpareigojimas gydytis nuo priklausomybės nustatytas tik Nerijui Spūdžiui, o ne abiems vaikų tėvams. Tuo VTAS ir kitos institucijos pagaliau pripažino, kad Laura Spūdienė jokios priklausomybės neturėjo ir ankstesnis įpareigojimas gydytis pagal “Minestotos” programą buvo nepagrįstas.
2018-12-21 d. Laura Spūdienė nusiuntė prašymą dėl susitikimų su vaikais, paaiškindama, kodėl ji negalėjo atvykti į susitikimą gruodžio 20 d. (nes tą dieną vyko atvejo peržiūra) ir prašydama neįvykusį susitikimą perkelti į kitą dieną. Taip pat Laura Spūdienė nesutiko su tuo, kad 2018-12-24 d. pasimatymas su vaikais neįvyks, nes neva nebus kam jo stebėti (tokia informacija jai buvo pateikta per 2018-12-20 d. atvejo peržiūros posėdį). 2018-12-24 d. buvo ne tik šv.Kūčios, bet ir pirmadienis, t.y. ta diena, kai pagal susitarimą Laura Spūdienė turėjo pasimatyti su vaikais. Mama neteko galimybės šv. Kūčių dieną pabūti kartu su vaikais, taip išlaikant šeimos tradiciją. Be to, šios prarastos pasimatymo dienos nebuvo kompensuotos, nors toks prašymas buvo pateiktas.
2018-12-27 d. Laura Spūdienė pateikė prašymą leisti pasiimti vaikus per Naujųjų metų švenčių laikotarpį. Tačiau iš VTAS buvo gautas atsakymas, jog “Atsižvelgiant į tai, kad berniukams buvo nustatytas 1, o vėliau ir 2 grėsmės lygis, negalėtume vertinti Jūsų tinkamumo priimti vaikus laikinai svečiuotis”. Taip ir liko neaišku, ar apskritai negalima pasiimti vaikų laikinam pasisvečiavimui, ar VTAS tik negali vertinti Lauros Spūdienės “tinkamumo”.
2019-01-09 d. Lauros Spūdienės atstovė VTAS ir Kauno rajono Socialinių paslaugų centrui pateikė prašymą suteikti informaciją dėl pagalbos planuose numatyto įpareigojimo palaikyti ryšį su vaikais vykdymo. Iš vienos pusės, mama įpareigojama palaikyti ryšį su vaikais, lankyti juos, o iš kitos pusės, šios teisės ir pareigos vykdymas įspraudžiamas į biurokratinius rėmus ir priklauso nuo globos įstaigos darbuotojų užimtumo. Be to, 2019-01-07 d. Vaikų gerovės centre “Gynia” susidarė vaiko teises pažeidžianti situacija, kuomet girdint sūnui Laurai buvo pareikšti priekaištai dėl to, kad ji, į globos centrą važiuodama tuo pačiu autobusu kaip ir sūnus kuris vienas į globos įstaigą pats visuomeniniu transportu grįžta iš mokyklos, autobuse kalba su sūnumi. Sūnui buvo pasakyta, kad jeigu jis neigiamai reaguos į išsiskyrimą su mama, pasimatymų laikas bus sutrumpintas. Iki šiol nėra gautas nei VTAS, nei kitos institucijos atsakymas į 2019-01-09 d. pateiktus klausimus dėl bendravimo su vaikais tvarkos.
2019-01-10 d. įvyko teismo posėdis Lauros Spūdienės ir Nerijaus Spūdžio santuokos nutraukimo byloje. Posėdžio metu turėjo būti, be kita ko, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos) klausimas. Tačiau remiantis tuo, kad kitoje byloje Kauno apygardos teisme bus sprendžiamas leidimo paimti vaikus teisėtumo klausimas, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. VTAS nesiėmė iniciatyvos siūlyti labiausiai šiuo metu vaikų interesus atitinkančią gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarką, nors yra akivaizdu, kad būtent šioje srityje kylantys neaiškumai ir 2018-08-09 d. VTAS raštu rekomenduotoje bendravimo tvarkoje užkoduoti vaikų teisių pažeidimai labiausiai pažeidžia vaikų teises.
2019-01-11 d. Laura Spūdienė Vaikų gerovės centrui “Gynia” pateikė prašymą dėl galimybės rengti sūnų pirmajai komunijai. Kol kas negautas joks atsakymas į šį prašymą.
2019-01-14 d. yra gautas VTAS raštas, kuriame nurodyta, kad prašymas persiųstas Vaikų gerovės centrui “Gynia” ir kad VTAS neatsako už kitų institucijų sprendimus. 2019-01-17 d. Lauros Spūdienės atstovei atsakymą atsiuntė ir Kauno rajono Socialinių paslaugų centras (priedas Nr. 14). Rašte nurodoma, kad pagalbos plane nėra numatytas konkretus tėvų pasimatymo su vaikais laikas ir nėra numatyti apribojimai tėvams bendrauti ir matytis kuo dažniau, jei tai neprieštarauja vaikų interesams. Rašte duodama suprasti, kad sprendimus dėl pasimatymų su vaikais dažnumo ir trukmės turi priimti Vaikų gerovės centras “Gynia”.
Matydama, kad vaikams labai trūksta mamos, ir, be abejonės, pati labai pasiilgdama vaikų, Laura 2019-01-16 d. pateikė prašymą dėl dažnesnių ir ilgesnių pasimatymų su jais. Prašymas iš dalies tenkintas. Pasimatymai prailginti, nuimtas stebėjimas.
2019-01-31 d. advokatei Rūtai Visočnik prašant įvyko atvejo peržiūros posėdis. Advokatė kreipėsi su prašymu kuo skubiau panaikinti 2 grėsmės lygį ir spręsti dėl vaikų gražinimo. Sprendimas: vaikų negrąžinti, nors nebuvo konstatuoti jokie pagalbos šeimai poreikiai. Argumentuota tuo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nebuvo gauta jokių duomenų, kieno konkrečiai atžvilgiu tas tyrimas pradėtas, tačiau nutarta nei vienam iš tėvų vaikų negražinti.
2019-02-19 d. Vyko posėdis L. ir N. Spūdžių skyrybų byloje. Buvo prašoma pakeisti nustatytą laikinąją vaikų gyvenamosios vietos tvarką. Atsižvelgiant į lapkričio mėnesį teisme išsakytą vaiko nuomonę (tėvas smurtavo), prašoma, kad abiems vaikams būtų nustatyta gyvenama vieta su mama.
Šią situaciją detaliau komentuoja advokatė R. Visočnik: „Teismas elgiasi labai pasyviai, visą laiką klausia VTAS nuomonės. Tuo tarpu vaiko teisių tarnybos negali pasakyti savo nuomonės, nors žino, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, o pats vyresnysis vaikas yra išsakęs savo nuomonę ir norą gyventi su mama. Gyvenama vieta su mama vis dar nenustatyta. Kyla klausimas: vaikų teisių specialistai galimai kažko bijo, o gal patiria tėvo/jo mamos spaudimą? Šiuo metu yra absurdiška situacija - jeigu būtų priimtas sprendimas gražinti vaikus, jie ir turėtų grįžti pagal nustatytą tvarką - vyresnis pas tėvą, jaunesnis pas mamą. O dėl to, kad galimai grįžus pas tėvą vaikui gali būti nesaugu, vaikai ir nėra gražinami. Užburtas ratas, kurį kuria pačios vaiko teisės. VTAS pateikė išvadą: jie negali pasakyti, su kuo dabar turėtų gyventi vaikai.”
Po šio posėdžio Laura ir toliau kiek įmanoma lankė vaikus, o dabar jau yra gavusi pranešimą atvykti į apklausą dėl ikiteisminio tyrimo. Ji kviečiama į apklausą specialiosios liudytojos statusu, tai reiškia, kad galimai ir jai gali būti pareikšti įtarimai.
2019-03-06 d. vyko dar vienas posėdis skyrybų byloje. Sutuoktiniams paskirta teisminė mediacija, nors nelabai aišku, koks jos tikslas, nes šiuo atveju nėra ginčo dėl turto, nėra, ką spręsti - tik nutraukti santuoką ir nustatyti, su kuo gyvens vaikai. Advokatė nesupranta, kodėl šis klausimas yra ir toliau vilkinamas. Vienintelis paaiškinimas: institucijos galimai pasiduoda tėvo spaudimui. Situacijos įkaitais ir toliau lieka vaikai, negalintys gyventi su mama.
2019-04-02 d. laukia dar vienas skyrybų bylos posėdis.
2019-03-14 d. Laura Spūdienė Kauno rajono socialinių paslaugų centrui, Kauno rajono savivaldybės administracijai, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities skyriui pateikė prašymą kuo skubiau svarstyti klausimą dėl vaikų gražinimo.
---------------
Advokatės Rūtos Visočnik klausimas (akivaizdu, kad šiuo metu - tik retorinis, nes reali pagalba šeimai nėra teikiama, o aukščiau išdėstyti faktai akivaizdžiai rodo institucijų savivalę ir smurtą prieš vaikus):
Byloje, kurioje išduotas teismo leidimas paimti vaikus iš abiejų tėvų (mat tokiu būdu vaiko teisių gynėjai "išgelbėjo" vaikus ir jų mamą nuo smurtaujančio tėvo), teismo psichologė apklausinėja dešimties metų vaiką, primygtinai kelis kartus klausdama "o kodėl tu norėtum gyventi pas mamą?" Vaikas vieną kartą atsako "pas mamą geriau" (negu pas tėvą arba globos namuose). Tada toliau įkyriai klausinėjama "o kodėl pas mamą geriau?". Vaikas nesugeba suformuluoti psichologę tenkinančio atsakymo.
Norėčiau "vaiko teisių" ir tokių psichologų paklausti "o kodėl kvėpuoti geriau negu uždusti?".
P.S. Vaikai iki šiol mamai negrąžinti, mėnesių mėnesiais jokia pagalba šeimai neteikiama. Padėtis tiesiog "užmarinuota". A.Jakavonienės tarnybos pasidievagojimai, kad paėmus vaikus iš tėvų vyksta "intensyvios pagalbos šeimai teikimas" yra paprasčiausias melas. Savo teiginį galiu įrodyti teisme. Tikiuosi, turėsiu progą tai padaryti.
Skaityti komentarus