1. Dėmesio atitraukimas.

Visuomenės dėmesys nuo svarbių ekonominių ir politinių įvykių atitraukiamas, užpildant informacinį lauką beverte informacija. Visuomenė negauna reikalingų žinių apie filosofiją, ekonomiką, psichologiją, neurobiologiją, kibernetiką ir t.t. Šios žinios pakeičiamos naujienomis iš šou pasaulio, mistikos, sporto ir kitų sričių, kurios nukreiptos į žemesnių žmogaus instinktų lygmenį.

2. Laipsniškumas.

Tam, kad įdiegti kokią nors visuomenėje nepopuliarią priemonę, jos diegimas vyksta palaipsniui – metai iš metų. Būtent tokiu būdu 1980-1990m visuomenei buvo primesti nauji globalaus neoliberalizmo ekonominiai – socialiniai principai.

3. Veikimas į emocijas

Tai klasikinis NLP metodas, tam, kad užblokuoti žmonių racionalaus ir analitinio mąstymo gebėjimus ir galiausiai sunaikinti kritinį mąstymą apskritai. Be to, emocinio faktoriaus naudojimas leidžia atverti vartus į žmogaus pasąmonę tam, kad ten įkišti „reikiamas“ mintis, geidulius, baimes, elgsenos modelius. Emocijos – tai logikos priešas.

4. Gyventojų debilizacija

Siekiama, kad žmonės nesuprastų, kokie metodai yra naudojami jų valdymui ir valios pajungimui. Švietimo kokybė yra tokia, kad žemesnis visuomenės sluoksnis niekada negalėtų peržengti jiems nustatytos „nežinojimo“ ribos.

5. Vidutinybių mada

Valdžia stengiasi įdiegti mintį, kad madinga būti kvailu, niekingu ir neišauklėtu. Skandalai, geltonoji spauda, burtai, abejotinas humoras ir populistinės akcijos turi vieną tikslą: neleisti, kad žmonės išplėstų savo sąmonės ribas iki tikrosios realybės suvokimo.

6. Kaltės jausmo primetimas.

Dar vienas valdžios uždavinys – priversti žmogų patikėti, kad dėl savo nelaimių kaltas jis pats ir nepakankami jo protiniai gebėjimai. Tuomet žmogus, vietoj to, kad sukiltų prieš sistemą, pradeda užsiiminėti savęs nuvertinimu ir savigrauža, vis labiau nugrimzdamas į neveiklumo būseną.

7. Žmogaus natūros perpratimas.

Taikomosios psichologijos, biologijos, neurobiologijos mokslų dėka valdžia apie žmogų žino daugiau, nei jis pats apie save. Tai leidžia sistemai žmogų valdyti stipriau, nei žmogus pats galėtų valdyti save.

Taigi, besiremdama N. Chomsky atradimais, linkiu visiems išsiblaivyti nuo beverčių emocijų, nuo svetimomis rankomis į galvą sukištų minčių ir elgsenos modelių, bei išlaisvinti savo racionalų protą ir kritinį mąstymą. Juk gyvename labai nepaprastame laikotarpyje. Tam, kad išeiti iš to, švelniai tariant „nepaprastumo“, reikalingi žmonės, turintys su realybe sukalibruotą sąmonę. Tuo pačiu noriu atsiprašyti visų emocinių triznių ir kertinių bandos piliečių už tai, kad jau senokai nebeskiriu jiems dėmesio. Man įdomūs žmonės, su kuriais galiu diskutuoti racionalaus proto, logikos ir aukštesnės, nei instinktų, sąmonės lygmenyje.