„Tikriausiai taip ir likau ta silpna moterimi, kokia buvau nuo pat pradžių“, – ašarodama pasiguodė į Vilnių atvykusi Baltarusijos opozicijos lyderė p. Sviatlana.
Chmmm.... Tai reiktų suprasti maždaug taip:
„Buvau silpna moteris, kukli anglų kalbos mokytoja, bet vieną dieną susigalvojau, kad galiu iš posto išversti patį A. Lukašenką... Na, „biskutuką“ nepavyko. Na, tai dabar „biskutuką“ paverksiu, padejuosiu, pabūsiu vargšė nelaiminga aplinkybių auka ir žmonės mane supras, užjaus, paguos“.
Žinoma, kad užjausime. Žinoma, kad paguosime. Žmonės gi esame, ne kokie nors žvėrys.
Bet, p. Sviatlana, susimildama, nebesugalvokite kitą kartą iš posto versti kokio nors Šiaurės Korėjos lyderio. Nebeužteks nosinių ašaroms šluostyti...
O didžiuosius pokyčius politikoje gal tegu vykdo subrendę lyderiai, o ne silpnos moterys, kurios staiga užsimano būti stipriomis, bet nežino, kaip tai padaryti.
Skaityti komentarus