Ir vėl sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Minint šią dieną visuomet organizuojami oficialūs renginiai ir minėjimai. Laisvės gynėjų dienos simboliu tarsi tapo Neužmirštuolės“ simbolis, kurį prezidentė Dalia Grybauskaitė išdidžiai segėjo ir ragino savo pavyzdžiu tai daryti ir kitus. Kaip matyti, ženklas ir toliau naudojamas, nors atsirado tik 2014 metais. Iš kur jis išdygo ir ką iš tiesų reiškia?
Tautinė simbolika - tikrasis laisvės gynėjų pasirinkimas
1991 metų herojai stojo mūru ginti Lietuvos nepriklausomybės, tuomet kovotojai rizikavo savo gyvybėmis prieš sovietų tankus. Mūsiškius buvo lengva atpažinti ne tik dėl bebaimiškumo, tačiau ir dėl simbolių, kuriais jie išdidžiai dengėsi ir į kuriuos stipriai laikėsi – Gedimino stulpus, Vytį ir žinoma, Trispalvę. Tautiniai simboliai to meto rezistencijos dalyviams, partizanams, ir aplamai, visai patriotiškai visuomenei, reiškė labai daug. Ši oficiali tautinė simbolika svarbi ir šiandien. Džiugu, jog ją vis labiau renkasi ir sportininkai, keliautojai, visi kiti tautiečiai. Jei turime tautinę simboliką, kuri turi aiškią reikšmę, istorinę kilmę ir pripažinimą visuomenėje, kodėl tokiai svarbiai šventei yra reikalingas naujas, ir visiškai su mūsų istorija nesusijęs simbolis – „Neužmirštuolė“?
Istoriškai simboliai dažnai kildavo iš pačios visuomenės arba būdavo paveikiami tam tikro laikotarpio, šiuo atveju „Neužmirštuolė“ buvo sukurta 2014 metais, tačiau nuleista tiesiai iš valdžios atstovų ir primesta visuomenei. Pačios „Neužmirštuolės“ simbolika ir istorinis kontekstas kelia labai dideles abejones šio simbolio pasirinkimo adekvatumu.
Masonų ir sergančiųjų Alzhaimeriu gėlė
Neužmirštuolė labiausiai žinomas kaip masonų simbolis ir yra netgi vadinama „masonų gėle“, o pavidalas, kuriuo ji buvo nešiojama, būtent tokia, kokia bandoma primesti mums – įsisegant į atlapą. Tačiau tai ne vienintelė šio ženklo reikšmė, kadangi pradžioje tai buvo „Į Saulę “ (Zur Sonne) Didžiosios ložės simbolis, patvirtintas 1926 m. Bremeno suvažiavimo metu. Simbolis buvo naudotas visoje tuometinėje Vokietijoje ir vėliau – 1938 m. padarytas Vermachto ginklavimui aukų rinkimo simboliui ir naudotas „Žiemos pagalbos“ kampanijoje. Neužmirštuolės simbolis dar naudojamas Rusijoje minint Motinos dieną, armėnų genocidą ir ukrainiečių holodomorą – t. y. vienas didžiausių badų Ukrainos istorijoje. Toks yra istorinis kontekstas, tačiau neužmirštuolė visame pasaulyje iki šiandienos simbolizuoja Alzhaimerio ligą, o mes šį simbolį tiesiog nukopijavome. Ką tai turi bendro su mūsų istorija? Mums kaip senatvine demensija sergantiems reikia priminimo tai dienai, kurios ir taip neįmanoma užmiršti, nes krauju į istoriją įrašyta!
Simbolis, kurį parinko konservatoriai
Minima Sausio 13-oji – pagarbos ir atminties diena už tuos, kurie atidavė savo gyvybę vardan Lietuvos laisvės. Prie Televizijos bokšto, prie Seimo, Vilniaus Spaudos rūmų ir visur kitur, ginant Lietuvą – plevėsavo trispalvė, didžiavomės Vyčiu ir Gedimino stulpais, o lūpose skambėjo Tautinė giesmė – būtent tai ir turi simbolizuoti šią dieną. Mes privalome tinkamai saugoti atminimą, negalime perrašinėti istorijos pagal pasirinktus simbolius, kurie patinka konservatoriams ar kitoms interesų grupėms. Būtent pastarieji ir inicijavo „Neužmirštuolės“ simbolį. Apmaudu, kad prisidengiant patriotiškumo šydu priimami sprendimai, kurie neturi jokio tiesioginio sąryšio su Lietuvos istorija ir simboliais. Primesta simbolika neteikia jokios naudos istorinės atminties išsaugojimui, tik ją klastoja. Naujadarų įvedinėjimas neturi koncentruotis į istoriją, o priešingai, turime koncentruotis ir gerbti tą simboliką, kuri iš tiesų yra artima tiek kiekvienam Lietuviui, tiek istorijai ir atspindi realius įvykius, įprasmina praeitį.
Istorinis kontekstas
Neužmirštuolės nesutiksime netgi išlikusiose lietuvių liaudies dainose, padavimuose, pasakose ar legendose. Ją galima sutikti nebent kaimyninių šalių tautosakoje, kadangi pagrindiniai mūsų minimi – rūta, lelijėlė, mėta ar šalavijas. Dar priklauso ir nuo geografinės vietos, kadangi Sūduvių moterys prijuostes dabindavo tulpėmis, o Dzūkijoje ir Aukštaitijoje buvo populiarios kačpėdėlės. Ir jokių „Neužmirštuolių“, jų mūsų istorijoje tiesiog nėra! Tik tos, popierinės, kurias konservatoriai bando įkišti visuomenei Sausio 13-osios proga.
Prisiminkime, kas esame
Pabuskime – mums nereikia jokių naujų simbolių ir ženklų! Gal jau metas pagaliau prisiminti, kas esame ir įsiklausyti į tai, ką sako kunigas Robertas Grigas: „Vyrai moterys, tautamyliai lietuviai, pasakytų Vaižgantas, liaukitės išsidirbinėti! Jokios neužmirštuolės, aguonos nė gvazdikai negali ir neturi išstumti Vyčio, Trispalvės ir Gedimino stulpų – simbolių, įbūtintų mūsų istorijoje ir švietusių mūsų laisvės kelyje“.
Skaityti komentarus