Patariamajame referendume siūloma kelti klausimą apie Konstitucijos papildymą nuostata, kad šeima kyla tik iš santuokos, motinystės ir tėvystės. Tokia pataisa Konstitucijoje aiškiai įtvirtintų prigimtinę (vaikocentrišką) šeimos sampratą – orientuotą į sąjungas, kuriose natūraliai gimsta ir palankiausiai auga vaikai.
Ankstesniuose Konstitucinio Teismo nutarimuose galima rasti nemažai tokiai šeimos sampratai palankių teiginių ir išaiškinimų.
Pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime konstatavo, kad:
„santuoka yra istoriškai susiklostęs šeimos modelis, neabejotinai turintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis Tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą.“
2018 m. gruodžio 19 d. nutarime teigiama:
„Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje garantuojama valstybės apsauga ir globa įgyvendinama įvairiais būdais kuriant šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei, kaip konstitucinėms vertybėms, palankią aplinką.“
2019 m. lapkričio 8 d. nutarime teigiama:
„Iš Konstitucijos <...> kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas.“
Vaikocentriškos šeimos sampratos įtvirtinimas Konstitucijoje ir tokios sąjungos išskyrimas iš kitų bendro gyvenimo formų galėtų būti siejamas ir su Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimu, kuriame Teismas nurodė:
„konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį“.
Teismas išaiškino, kad diskriminaciniu savaime nėra laikytinas ir tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms taikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų.
Paprastai tariant, teisingumas reikalauja vienodas situacijas traktuoti vienodai, o skirtingas – skirtingai.
Skaityti komentarus