Kad ir kiek nešiotum brangių kostiumų ir kad ir kaip puikuotumeisi televizijoje, seni įpročiai vis tiek išlenda į paviršių. Šviežias pagrindinio šalies konservatoriaus Lauryno Kasčiūno poelgis – ne šiaip kvaila klaida. Tai tikrasis jo veidas, kurį jis pagaliau parodė mums visiems.
Laurynas Šedvydis pirmadienį kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamas ištirti, ar konservatorių vadovas nepažeidė Lietuvos valstybės politikų elgesio kodekso.
Slaptas ženklas saviems
L. Kasčiūnas internete paskelbė nuotrauką su futbolo šaliku ir užrašu „Good Night Left Side!“ („Labanakt, kairieji!“). Paprastam žmogui tai gali atrodyti tik kaip šūkis. Bet L. Kasčiūnas yra mokslininkas, buvęs krašto apsaugos ministras, todėl jis puikiai suprato, ką daro.
Europoje ši frazė – vienas pagrindinių skustagalvių ir neonacių šūkių stadionuose. Jis buvo sukurtas specialiai tam, kad iškraipytų seną šūkį prieš rasizmą. Europos šalyse tokie žodžiai stadionuose draudžiami, o už tai policija iškart išveda iš tribūnos. Kai tokio lygio politikas platina neonacistinius šūkius, tai nėra atsitiktinumas. Tai jo nuoširdus pareiškimas. Šis šūkis apie jį pasako kur kas daugiau nei visos gražios kalbos, kurias jis rėžia nuo Seimo tribūnos.
Iš senų archyvinių įrašų puikiai matome, iš kur kojos dygsta. Dar 1999 m. jaunas L. Kasčiūnas vadovavo radikalams, o vėliau tapo žinomo Lietuvos nacio Mindaugo Murzos dešiniąja ranka.
Metų metus L. Kasčiūnas kabino mums makaronus ant ausų, pasakodamas, kad tai buvo tik „jaunystės klaidos“. Bet šis jo įrašas įrodo: neonacistinės pažiūros niekur nedingo. Jos tiesiog pasislėpė po brangiu švarku ir antros pagal dydį partijos iškaba. Prieš mus – paprastas vilkas avies kailyje, kuris apsimeta doru europiečiu, o iš tikrųjų liko tuo pačiu radikalu.
Jei paskaitytume jo senus straipsnius ir pasisakymus, viskas taptų aišku. Metų metus L. Kasčiūnas rašė, kad Lietuvai ne pakeliui su stipria Europa, gąsdino žmones Briuseliu ir aiškino, jog Europos Sąjunga neturi ateities. Visas šitas pasakaites apie sienų užsidarymą jis tiesiog supakavo į protingas frazes, kad anksčiau laiko neišgąsdintų rinkėjų.
Kiek dar TS-LKD apsimes nematanti, kas vyksta? Kiek dar tai bus vadinama „nesusipratimu“, „emocija“ ar „folkloru“? Iki kada bus užmerkiamos akys prieš kraštutinės dešinės simbolikos normalizavimą? Iki pirmo rimto politinio smurto? Iki išpuolių prieš „nelojalius“ piliečius?
Kostiumas nepanaikina biografijos. Pareigos neištrina politinių instinktų. O viešas neonacistiniu kontekstu paženklinto šūkio pakartojimas nėra smulkmena.
Ar TS-LKD laiko priimtina, kad jos pirmininkas viešai kartoja tokį šūkį?
Skaityti komentarus