Pirmaeilis Lietuvos uždavinys- užbaigti vos ne tris dešimtmečius trunkančią niūrią landsbergizmo gadynę. Visa kita- antraeiliai, trečiaeiliai ir t.t. uždaviniai.

Kažkada prisidengę gražiais Tėvynės sąjungos bei krikščioniškos demokratijos vardais, landsbergiečiai demonstravo ir ypač šiuo metu demonstruoja neobolševikinę, antipatriotinę ir tikrai ne krikščionišką mąstyseną bei elgseną. Šiuo metu TS/LKD yra liberalią ekonominę pasaulėžiūrą išpažįstanti, labai agresyviai savo politinių oponentų atžvilgiu besielgianti politinė grupuotė, kuri beatodairiškai naikina demokratinio valstybės valdymo pamatus. 

Taigi, ne tiek G.Nausėdos laimėjimas, kiek I.Šimonytės pralaimėjimas rodytų, kad lietuviai pagaliau ima suprasti, kodėl pas mus taip trūksta teisingumo, kodėl tiek žmonių išvaryta iš Lietuvos, kodėl tokia didelė gyventojų dalis skursta, kodėl didėja turtinė nelygybė, kodėl yra naikinamos šeimos ir t.t.

Taip, per tą laiką įvairios partijos buvo valdžioje ir visos jos, taip pat ir save vadinančios kairiosiomis, yra atsakingos už varganą padėtį šalyje. Jos irgi prarado savo savastį ir praktiškai visos tapo liberalaus dvaro dalimi.

Visgi tenka pripažinti, kad strateginiais, pasaulėžiūros - ekonominės plėtros principų, istorijos vertinimų, liustracijos ir t.t.- klausimais mūsų valstybės laivą vairavo faktinis šalies vadovas- Vytautas Landsbergis. I.Šimonytė yra vos ne paskutinė faktinio šalies vadovo viltis.

Pralaimėjus konservatorių vardu prisidengusiems agresyviems liberalams ( todėl kai kas juos ima vadinti liberalbolševikais), faktinio šalies vadovo viltis išlaikyti strateginę šalies kontrolę (per teisėsaugą, dvaro žiniasklaidą, tarybinių archyvų valdymą ir t.t.) neišsipildytų. Tačiau atgimtų Tautos viltis sugrąžinti Lietuvą į normalaus , demokratiško šalies vystymosi kelią.

UŽ LIETUVĄ, MOTERYS IR VYRAI !