Kokia būtina pagalba turi būti suteikta situacijoje dalyvavusiems žmonėms?

Klasės vakarėlio baigtis – tai krizinis įvykis. Nereikia, kad kas nors nusižudytų ar būtų pasikėsinama į gyvybę. Tai, kas nutiko to vakarėlio metu – krizė visiems ten dalyvavusiems. Todėl būtina reaguoti kaip į krizę. Atsakingos institucijos siunčia Krizių komandą ir siūlo savo pagalbą visiems, kurie dalyvavo šioje situacijoje, bei jų šeimos nariams. Pagalba gali būti grupinė, bet gali būti ir individuali. Jos gali reikėti ne tik vaikams, bet ir vaikų tėvams, ypač motinoms. Tokiose situacijose būtent psichologai padeda įveikti galimai atsiradusį nerimą, padeda išsikalbėti, išklauso ir suteikia stiprybės gyventi toliau.

Situacija palietė ir kitus mokyklos bendruomenės narius, jiems taip pat turi būti pasiūlyta psichologinė pagalba. Galima suburti mokinius į paskaitą: apie saugumą, apie lytiškumą, apie tai, kas įvyko ir kaip tai palietė kiekvieną mūsų. Jei mokykloje yra psichologas, jis gali siūlyti pagalbą. Jei nėra, mokykla kreipiasi į ją aptarnaujančią Pedagoginę psichologinę tarnybą, miesto Sveikatos biurą ar kitaip ieško galimybės padėti vaikams. Svarbu suteikti dėmesio ir mokyklos personalui: ar jie pajėgūs tęsti ugdymo procesą? O gal ir jiems reikia pagalbos? Dauguma mokytojų yra tėvai. Būtina pripažinti, kad ši situacija palietė visus asmeniškai, nes beveik visi turime savo vaikų.

Jei mokykla nesuteikė pagalbos, ką gali daryti tėvai?

Pagalbos gali ieškoti ir tėvai, nepriklausomai nuo pagalbos pasiūlos ugdymo įstaigoje. Po krizinio įvykio pagalba suteikiama per 24 valandas. Tai yra pageidaujamas laikas. Todėl ypatingai svarbu reaguoti mobiliai, laiku, nedelsti. Kai laiku nesuteikiama pagalba, gali pasireikšti nepageidaujamos krizės išgyvenimo pasekmės. Tai gali būti būdinga ypač empatiškiems vaikams, artimai bendravusiems su nukentėjusiąja mergaite ar su smurtautoju.

Individuali psichologinė pagalba būtina nukentėjusiai mergaitei ir jos šeimai, artimiesiems. Žinoma, medicininė pagalba šiuo metu mergaitei yra svarbiausia. Tačiau būtina suvokti, kad kenčia ne tik kūnas, bet ir žmogaus siela. Ateis laikas, kai jai reikės žmogaus, su kuriuo ji galės kalbėtis. Jos tėvui taip pat svarbi psichologinė parama. Tėvas tarsi privalo būti stiprus. Tačiau ir jam reikia jos gauti, gauti bent įkvėpimo. Galima sakyti, kad sunkesnio likimo žmonės dažnai turi išpuoselėtą psichologinį atsparumą, tačiau kai vieninteliam vaikui gresia nesveikata – tą įveikti labai sudėtinga.

Galvojant apie ateitį, normalu numatyti, kad mergaitė nenorės susitikti su ją nuskriaudusiu jaunuoliu. Gal net kurį laiką nenorės lankyti tos pačios mokyklos. Iš vienos pusės grįžimas į kasdienę rutiną padeda išeiti iš krizės, tačiau galima svarstyti ir apie namų mokymą, bent kurį laiką. Jei tik tos poreikis bus.

O ką daryti jaunuolio, kuris nuskriaudė mergaitę, šeimai?

Būtina, sakyčiau, priverstinė, psichologinė pagalba tokiais atvejais turi būti suteikta agresyviai pasielgusio jaunuolio šeimai ir jam pačiam. Turime suprasti, kad tėvams nelengva priimti vaiko nusikaltimo faktą. Tėvai gali pradėti neapkęsti savo vaiko, ne todėl, kad nemyli, o todėl, kad tiek rūpesčių sukūrė. Tėvai gali patys bijoti dėl savo statuso, finansinės padėties, galimų finansinių nuostolių ir pinigų netekimo. Tėvai gali idealizuoti vaiką, neva jis tikrai negalėjo be rimtos priežasties taip pasielgti. Tėvai gali susirgdinti vaiką, neva jis buvo ir anskčiau nestabilios psichikos. Galimybių, kaip gali reaguoti tėvai, labai daug. Tėvai gali esamą faktą neigti, nuduoti, kad viskas yra gerai, gali net taip elgtis, lyg nieko nenutiko. Pvz.: leisti vaiką į mokyklą ir imituoti jo ugdymo procesą. Svarbu žinoti, kad suorganizavus smurtą, pasikėsinus į kito žmogaus laisvą valią, teisę bendrauti ir teisę atsisakyti bendrauti, laisvę intymiai bendrauti ir atsisakyti intymiai bendrauti, individo smegenys patiria didžiulį stresą. Tą sąlygoja ne tik žmogaus smurtiniai veiksmai, bet ir cheminės smegenų reakcijos. Todėl neįmanoma apsimesti, kad jaunuolis, pasielgęs taip, kad mergina šiuo metu yra reanimacijoje, gali adekvačiai dalyvauti ugdymo procese, siekti rezultatų ir pan. Jis turi būti nušalintas nuo ugdymo proceso, privaloma intensyviai bendrauti su psichologu asmeniškai, geriausia – vyriškos lyties. Jaunuolis negali likti vienas, negali būti vienas, nes yra tikimybė, dėl specifinių smegenyse vykstančių procesų, sužaloti kitą ar save.

Asocialaus elgesio tyrėjai pastebėjo, kad nusikalstama veikla gali pasireikšti tiek ūmiai, tiek formuotis per tam tikrą laiką. Visais atvejais būtinos tam tikros predispozicijos, t.y. tinkamos sąlygos tai veiklai susikurti. Šioje situacijoje būtina su jaunuoliu ir jo šeima nagrinėti jo unikalias sąlygas ir aplinkybes: kokią įtaką tokiam elgesiui galėjo turėti jo sportinės kompetencijos, išpuoselėti konkretūs sportiniai gebėjimai, būtina analizuoti jaunuolio motyvaciją užsiimti tokia agresyvia sporto rūšimi. Taip pat būtina informuoti ir tėvus apie galima pavojų vyriškosios prigimties ir charakterio formavimuisi. Nes ne tik atitinkamo charakterio žmogus susidomėjo konkrečia sporto rūšimi, bet ir konkreti nuosekli sportinė veikla daro įtaką jaunuolio charakteriui.

Kodėl taip nutiko?

Atsakymų yra daug. Mums, stebėtojams, svarbu užduoti sau klausimą: ką mums dabar daryti? Vieni gaus pamoką – atsakingiau prižiūrėti vaikus, kiti gaus pamoką – sukontroliuoti svaigalų vartojimą, dar kiti – nedalyvauti vakarėliuose be atsakingųjų ir pan. Galime susiskaldyti beprieštaraudami vieni kitiems, bet galime tiesiog mokytis iš realaus gyvenimo. Daugiau stebėkime, kas vyksta. Mokytis galime iš visko. Jei galime kuo padėti – siūlykime pagalbą, bet nepergyvenkime, jei pagalbos nereikės. Esame visi susiję, todėl visi darykime tai, ką galime geriausiai. Jei kam nors būtina pasikalbėti su psichologu, nedelskite kreiptis į psichologines tarnybas. Gyvenimo sunkumų po vieną neprivalo įveikti.

Anoniminė psichologinė pagalba: