Kelias į Kovo 11-ąją buvo ilgas. Jei nebūtų buvę Sąjūdžio, jei žmonės nebūtų išėję į gatves ir nebūtų prasidėjęs politinis lūžis visoje Sovietų Sąjungoje, šiandien galbūt neturėtume nepriklausomos valstybės. Vienas svarbiausių šio proceso momentų buvo Sąjūdžio susikūrimas Vilniaus sporto rūmuose. Nuo tada pradėjo formuotis aiškus tikslas kuo greičiau atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Kovo 11-osios Aktą pasirašė žmonės, kurie iki tol jau buvo daug nuveikę valstybės labui. Tarp jų buvo mokslininkų, profesorių, akademikų, žmonių, prisidėjusių prie Lietuvos pramonės, ekonomikos, technologijų ir švietimo kūrimo. Dažnai pamirštama, kad būtent jų darbas ir patirtis sudarė pagrindą nepriklausomos valstybės atkūrimui.

Todėl Kovo 11-oji nėra tik simbolinė data. Tai valstybės atkūrimo momentas, kurį reikia saugoti, puoselėti ir perduoti ateities kartoms.

Tačiau kartu svarbu nepamiršti, kokias vertybes akcentavo nepriklausomybės atkūrimo iniciatoriai. Valstybė negali gyvuoti be stiprios ekonomikos, švietimo sistemos ir socialinės politikos. Vien tik saugumo infrastruktūra ar kariniai objektai valstybės neišsaugos. Valstybė pirmiausia gyvena žmonių sąmonėje, jų atsakomybėje ir bendrame susitarime ją kurti.

Šiandien Lietuvoje gyvena apie 2,7 milijono žmonių. Tai tie žmonės, kurie kasdien saugo ir tęsia Kovo 11-osios idėją.

Atsižvelgdami į šiandieninę geopolitinę situaciją, pateikėme ir konkretų pasiūlymą Seime. Siūlome, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete negalėtų dirbti asmenys, kurių šeimos nariai yra susiję su KGB dokumentais ar panašiomis struktūromis. Taip pat siūlome, kad prieš pradedant darbą šiame komitete būtų pateikiama visa informacija iš ypatingųjų archyvų apie galimus ryšius su sovietinėmis specialiosiomis tarnybomis.

Tokie sprendimai padėtų užtikrinti didesnį skaidrumą ir pasitikėjimą valstybės saugumo institucijomis. Balsavimas Seime parodys, kiek iš tikrųjų politikai yra pasirengę šiam principui pritarti.