Po pirmo skiepo jam maudė raumenis, bet po paros praėjo ir viskas kaip ir gerai. Po kiek laiko iš niekur nieko sustojo širdis, išvežė į reanimaciją. Po paros išleido namo, nes nieko nerado, bet mes nepagalvojom, kad tai nuo skiepo.

Po antro skiepo atsirado nemiga, veido mėlynavimas, tinimas, sulėtėjo kalba, požymiai kaip prieš insultą.

Kadangi į polikliniką papult neįmanoma, tai ėjom privačiai. Gavo siuntimą į ligoninę, darė tyrimus, bet nieko nerado. Gėrė tik nuo skausmo vaistus.

Po kiek laiko pasakė, kad jam nieko neskauda ir veidas netino, ir kalba susitvarkė.

Pradėjom ieškot darbo ir po savaites atsigulė miegot, o naktį numirė.

Noriu pasakyt: atsimerkit, prabuskit, reikia gydytis vaistais, o ne skiepais. Nuo sūnaus mirties praėjo 2 mėn., bet mes dar neturim atsakymo, nuo ko mirė. Davė leidimą laidot, o mirties priežastis nenustatyta.

Originalų tekstą galite rasti čia.

Tai yra autoriaus nuomonė, už kurios turinį minfo.lt neatsako.