O daugiausiai kliuvo Arvydui Juozaičiui. Už ką? Atsakysiu trumpai: už tai, kad per daug gerbė Algirdą Brazauską ir per mažai Vytautą Landsbergį mylėjo. (Regis, filosofas, o elementarių dalykų nežino - juk širdžiai neįsakysi!) Tik prie ko čia Juozaitis? Ar jis vienas A.M.Brazauską Lietuvos prezidentu išrinko? Ar tik jis už V.Landsbergį neprabalsavo? Todėl šį Radžvilo kaltinimą peradresuoju lietuvių Tautai: niekšai jūs niekšai - šitiek žydų iššaudėt, o Landsbergių pagailėjot!

Jeigu, pasak filosofo V.Radžvilo, didžiausia A.Juozaičio nuodėmė yra ta, kad jis kažkada įsidarbino pas premjerą A.Brazauską patarėju (kultūros klausimais), tai ką tuomet bekalbėti apie patį V.Radžvilą? Sunku patikėti, kad, atsisveikinus su šiuo pasauliu Algirdui Brazauskui, jo įkurtos socdemų partijos idėjos įsikūnijo Juozaičio kūne ir sieloje. Jau lengviau patikėti, kad Sorošo dvasia persismelkė į Radžvilo dūšią, nes jis gana ilgai vadovavo Sorošo finansuojam institutui ir vegetavo už jo pinigus. Jei „sorososo" vardas jam nepatinka, galima Radžvilą pavadinti „liberalų tėvu", nes buvo vienas iš tos partijos įkūrėjų ir steigėjų. Pripliusavus prie to jo simpatijas Landsbergio konservatoriams, gausime visą šiandieninę valdančią koaliciją Seime.

Ar toks veikėjas gali moralizuoti savo kolegai Arvydui Juozaičiui dėl jo darbo kultūros fronte?

Gali!

P.S. Ko gero, ne vienam iškilo klausimas, ką bendro mano tekstas turi su straipsnio pavadinimu? Nežinau. Tik žinau, kad pavadinimo žodžiai turi magišką galią ir žmonėms labai patinka. Norom nenorom tenka pataikauti skaitytojų skoniui. Juolab, kad dauguma tik pavadinimus ir teskaito.