Ir ką mes darome? Statome cementinius trikampius ant apleistų kelių. Vadiname tai „gynyba“. Leidžiame milijonus. Fotografuojamės prie „užkardos“. Užsirašome pliusiuką ataskaitoje.

Tai ne gynyba. Tai teatras.
Tai darbo imitacija, kuri kainuoja mums pinigus, laiką ir tikėjimą.

Kai briedis tampa didžiausia „grėsme“, o mūsų sienos neatlaiko net baliono, supranti: sistema nesaugo tavęs – sistema saugo save.

Laikas atsimerkti. Už tuos milijonus galėtume turėti realų saugumą, bet vietoje to turime PR akcijas su betono piramidėmis. Kai iliuzija subliūkš – liksime be pinigų, be saugumo ir be garbės.

P.S.
Dešinėje — vaizdo įrašas, kuriame ukrainiečių pajėgos eina per „drakono dantis“ kaip per sviestą.
Rusams šis betono teatras kainavo 10 mlrd rublių.

Juokėmės iš jų kvailumo,
o dabar — juos mėgdžiojam ir kartojam tas pačias klaidas?

Genialu, ar ne?