°C
      2019 10 19 Šeštadienis

      Austė Juozapaitytė: Kas yra tikroji kova su klimato kaita?

      Nuotrauka: Pixabay nuotr. | Minfo koliažas

      Autorius: Austė Juozapaitytė, Gyvas miškas
      2019-09-25 13:00:00

      Kas yra tikroji kova su klimato kaita? O kur iššaukiame dar didesnes pasekmes?

      Kuomet inertiškai einame su žalia banga, evoliucija lieka šone. Kas mes tokie, jog ignoruotume savo namų, gamtos poreikius. Tos, kurios, gyvybę teigiame dabar gelbėjantys. Vieninteliai reikalavimai, kuriuos turėtume kelti, yra gamtos reikalavimas - gražinti tai, kas jai priklauso. Norėčiau, jog šiuo metu vykstančios diskusijos dėl Klimato judėjimo pasaulyje paskatintų nebe šūkauti, o atkreipti dėmesį, kokios kiekvienos šalies vidinės problemos, kur turime nustoti "kurti" sprendimus, bet pradėti ieškoti, ką naikiname. Ant netvarios ekonomikos kuriami kiti "žali" ekonomika pagrįsti sprendimai yra ne kas kita, o greenwashing'as (žalias smegenų plovimas).

      Sistema nesikeičia, tik randa jai patogesnius kelius - tokius, kurie iš pažiūros priimtini inertiškai visuomenei. Deja, "žaliame" paveikslėlyje paslėpta dar didesnė grėsmė. Jei paliksime bent menkiausią erdvę improvizacijai, sistema ras kelią, kaip iš to gauti naudos. Ji yra sukurta taip, jog negali pati savęs sunaikinti, pati nesukurs sau sąlygų griūti...

      Jei sakome, pasikliaukime mokslininkais - tuomet cituokime juos. Jei norime, prašykime kad moksliniais terminais pasakytų tai, kas visiems, ypač Baltijos tautoms, nuo seno aišku: GAMTA YRA VIENINTELĖ SAVE KURIANTI IR TAUSOJANTI SISTEMA. Miškai, dirvožemis, pelkės, vandenys.... Kuomet tiesiog šaukdami prašome pasikliauti mokslininkais, netikėtai atsiranda tokios verslui patogios "mokslininkų" antraštės: "Jaunuolynai sugeria daugiau CO2 nei sengirės", "CO2 laidojimas žemės gelmėse - išeitis stabdyti klimato kaitą", "Biokuras - būdas klimato kaitai stabdyti", "Senas miškas kenkia klimatui".

      Ir staiga tarsi susirūpinama klimato kaita: pradedami keisti įstatymai, beatodairiškai išdavinėjami leidimai vėjo jėgainėms (bet kur, neatsižvelgiant į gamtos sąlygas, jų statyba sukelia negrįžtamus dirvožemio numelioravimo padarinius gamtai, jėgainės statomos visur: saugomose teritorijose, paukščių migracijos keliuose bei miškuose ir t.t.). Prasideda elektromobilių pirkimo vajus, o tuo pasinaudoję gamintojai į naujausius modelius įdiegia 5G valdymo sistemas. Iškastinį kurą pasidavę naujai bangai keičiame biokuru, nemažiname vartojimo, o renkamės kitą gamtą niokojantį būdą. O gamtos nykimo problemas lengva ranka "išsprendžiame" sukūrę robotus-bites kurie jau dabar paleisti į gamtą apdulkina augalus.

      Kuriamos technologijos, kaip "apsaugoti" planetą, kas jau primena fantastinio žanro filmus. Juose filmų herojai sukuria technologijas, skirtas apsaugoti planetą nuo klimato kaitos. Iš tiesų, filmai pratina mus prie vizijos, kuomet tokie biznio modeliai bus pristatyti žmonėms. Tuomet viskas atrodys daug maž normalu, nes jau kažkur matėme. O dėl sukeltos isterijos, nebematysime kitų išeičių, ir tai atrodys kaip išsigelbėjimas:

      Lietuva - pirmoji eilėje, kai reikia diegti technologijas ir būti interneto lydere. Ekonomikos ir inovacijų ministras, viešai teigiantis, jog gamtosaugai atsiras valstybinis poreikis tik tuomet, kada žmonės pradės kurti tam rinką...rinką, įsivaizduojat? Nuo kada gamtai reikia rinkos? Vienintelis rinkos principas ten yra gyvybės ratas, pavyzdžiui grybų "internetas", grybas jį irgi siūlo ne už dyką, perduodamas informaciją jis pasiima iš medžių didelę dalį gliukozės. Tik šiuo atveju ir medžiui reikia grybo - informacijai pernešti, ir grybui medžio - pasimaitinti. O kam reikia V.Sinkevičiaus ar kito panašaus valdininko? Tikrai ne gamtai. Todėl tokį pat sistemos varžtelį siunčiame į Europą spręsti klimato kaitos klausimų, nes jaunas veidas ir technologijų pasiekimai, būtent tai, ko reikia, tik ne gamtai, o vartotojų pasauliui gelbėti.

       (Susitikimas su V.Sinkevičiumi)

      Ir visos institucijos bei verslai apsijungia draugiškai linksėdami galvomis "Taip, stabdyti klimato kaitą būtina." Ir "užsideda" varneles- nuo ministerijų iki prezidentų - jog prisidedame prie mažinimo, dar ir progą pasigirti, kiek daug šalis pasiekusi technologijose, randa. Realus problemų sprendimas nevyksta, o dainuojama ta pati dainelė, kurią visi nori išgirsti: "Keičiamės ir diegiame naujas "tvarias" technologijas."

      Jei iš tiesų, niekas nerastų progos "žaliąja mada" pasinaudoti, sistemai tai būtų spjūvis į veidą. Galvojate, dabar tiek daug apie tai girdėtume? Tikrai ne, labiau tikėtinas katastrofų filmų scenarijus, kuomet iki paskutinės minutės šalies valdžios organai slepia ir sako - jei paskelbsime apie katastrofą, sužlugdysime ekonomiką.

      Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, žalią supranta ne kaip madą, o yra išlaikiusi savo prigimtinį, protėvių perduotą, ryšį su gamta. Žalia mums nėra besisukanti vėjo jėgainė ar tvariai pasiūtas megztukas. Žalia mums yra pelkė, medis, žolė, vilkas savo natūralioje aplinkoje. Bet tuo tarpu Lietuvoje turime didžiules problemas, o šiuo metu priiminėjami sprendimai jas pagilins negrįžtamai. Miškų ir miesto žaliųjų erdvių naikinimas, netvarus ūkininkavimas ir degraduojantis dirvožemis, vandens tarša...o ką jau kalbėti apie visiškai absurdiškus, pražūtingus ir negrįžtamus uosto plėtros ar CO2 laidojimo žemėje sprendimus. 

      Mes taip pat suprantame, kad jokios technologijos mums neužtikrins sveikos ateities. Galime kiek norime kurti nemirtingumo eliksyrus, ar perkelti savo protą amžinam gyvenimui į internetą, bet tikrasis gyvybės eliksyras yra gamta. Kodėl tylima apie tai, jog mūsų tikimybė susirgti širdies ligomis sumažėja 70 proc. gyvenant šalia parko? arba tai, jog mūsų imuninė sistema, kognityviniai gebėjimai, atmintis smarkiai priklausoma nuo kasdieninio sąlyčio su gamta. Tai tie patys prašomi moksliniai įrodymai, bet kodėl jie niekam neįdomūs? Nes tai ne biznis. (Sveikatos ministerijoje, apie gamtos poveikį sveikatai)

      Jei neišmokstame pamokų pirmuose etapuose, tai galiausiai subyra ir atveda į dar didesnį chaosą. Klimato nepakeisime, turime prisitaikyti, turime priimti mums duodamas pamokas ir kažką daryti kitaip, nei darėme prieš tai. Bet remiamės vėl tokiu pačiu modeliu, tik su gražesniu "sustainable" (tvariu) viršeliu. Dėmesys sukeltas, dabar tik nuo visuomenės priklauso kokiu keliu eis, ar toliau kels dėmesį ir suteiks erdvę naujiems "technologiniams - inovacijų gelbėtojams" įsitvirtinti, ar išties ims kalbėti gamtos balsu. Pats laikas nebebūti patogiems ir šūkauti abstrakčiomis frazėmis. Pirmiausia: stabdykime bet kokios gamtinės sistemos naikinimą, mažinkime, tausokime. O tuomet, jau iš kito taško, turėdami pagrindinį tikslą nepadaryti jokios žalos gyvajai gamtai ir žmonėms, galvokime, kur galime sukurti sau patogumą, jei jo taip reikia, mokydamiesi iš gamtos. Kodėl tai nevyksta? Nes iš gamtos saugojimo ne biznis, ten machinacijų nepadarysi: gamtoje viskas tikra, natūralu, čia neegzistuoja melas, gamta pati save išlaiko ir pasiima tai, kas jai geriausia ir būtina. Gamtos tikslas, lygiai taip pat - yra bet kokia kaina save išsaugoti, tik gamta iš savęs yra tvari ekosistema, ji kuria, o ne naikina, jos siekis - užtikrinti gausą ir vietą po saule visam, kas gyva.

      O jei iš tiesų nori dabar padaryti realų veiksmą, stok prie kertamo medžio. Eik ir tiesiogiai gink gamtą nuo beatodairiškų sistemos sprendimų.
      (SOS tiesioginio pasipriešinimo atmintinė)

      Skaityti komentarus