°C
      2021 11 27 Šeštadienis

      Į Baltijos jūrą paleidžiami pirmieji septyni šiemet Jūrų muziejuje gydyti ruoniukai

      Nuotrauka: Alfonso Mažūno nuotr.

      Autorius: BNS informacija
      2021-07-19 16:00:00

      Pirmadienį į Baltijos jūrą paleidžiami pirmieji septyni šiemet Jūrų muziejuje gydyti ruoniukai – Cukerka, Gastinčius, Guzikas, Iškadnikas, Unarava, Unčiakas ir Zabova.

      Kaip skelbia muziejus, iš viso šiemet jis priglaudė ir rūpinosi 17 ruonių jauniklių, kurie nusilpę ir sužaloti buvo atgabenti iš pajūrio.

      „Žiema buvo pakankamai šalta ir ruonės galėjo vaikuotis ant ledo, tačiau atitrūkusių nuo motinų ir nusilpusių jauniklių gausa gali signalizuoti maisto – žuvies – trūkumą“, – teigė ruonių jaunikliais besirūpinantis Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas, biologas Arūnas Grušas.

      Pavasarį atgabenti ruoniukai svėrė vos 13 kilogramų, tai rodė, kad ilgą laiką jie buvo be jokio maisto, didelį pavojų jiems kėlė parazitai, išoriniai šunų ar laukinių gyvūnų sužalojimai.

      Dabar ruoniukai sveria apie 40 kg, o kai kurie – 60 kg. Tai, pasak A. Grušo, rodo, kad jie jau puikiai gebės gyventi jūroje savarankiškai.

      Ruoniukai gydyti antibiotikais, o paskui mokyti savarankiškai maitintis.

      Juos prižiūrintys darbuotojai prigaudydavo Kuršių mariose gyvos žuvies, kad jaunikliai gautų savarankiškos žvejybos pamokas. Ruoniukų maistui gaudyklėmis mariose gaudomi grundalai.

      Vardus į laisvę paleidžiamiems ruoniukams šiemet sugalvojo Aukštaitijos vaikai.

      Renkant vardus, keliaujama po Lietuvos tarmių regionus. Pernai buvo žemaitiški vardai, o kitąmet greičiausiai dzūkams bus patikėta atsakomybė išrinkti muziejaus globotiniams vardus.

      Likę dešimt ruoniukų bus paleisti į laisvę, kai sustiprės, – vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje.

      Įprastai ruoniukai į jūrą buvo paleidžiami pakrantėje, tačiau šiemet dėl priekrantės žvejų tinklų artumo ir poilsiautojų gausos, jie pirmą kartą bus laivu išplukdyti į atvirą jūrą.

      Gydomi ir reabilituojami laukiniai gyvūnai dabar yra trijose patalpose: improvizuotoje laboratorijoje su dviem voniomis viename iš administracijos pastato kabinetų ir akvariumo pastate – karantino baseine bei atvirame lauko baseine, kur juos gali matyti ir lankytojai.

      Kitąmet laukiama jau visai kitokių gyvenimo sąlygų: bus baigtas statyti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.

      Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos saloje, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose.

      Per 30 metų muziejuje išslaugyta jau daugiau nei šimtas šių gyvūnų jauniklių. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti į laisvę, padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.

      Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija. Kasmet ji skiria lėšų Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai.

      Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.

      Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

      Skaityti komentarus