Nuo 2011 metų, kai buvo pradėtas vykdyti lūšių ir didžiųjų apuokų veisimo nelaisvėje projektas, Lietuvos zoologijos sodas išaugino 16 apuokų jauniklių, tačiau anksčiau juos adaptuodavo projekto partneriai.

„Tai buvo ne tik be galo įdomus, bet ir nerimo kupinas laikotarpis. Zoologijos sodo darbuotojams jauniklių adaptacija yra visiškai nauja patirtis“, – sako Lietuvos zoologijos sodo Paukščių skyriaus zoologė Rasa Mikuličienė. 

Apuokai į gamtą bus paleisti naudojant vadinamą minkštąjį paleidimo būdą, tai reiškia, kad kurį laiką jaunikliai dar galės grįžti į adaptacinį voljerą, kuriame ras ėdesio, jei pirmomis gyvenimo laisvėje dienomis nepavyktų jo susimedžioti gamtoje.

Abiems didžiųjų apuokų jaunikliams yra uždėti siųstuvai, kurių pagalba bus fiksuojamos skrydžio trajektorijos, judėjimo atstumai išleidus juos į gamtą. Surinkti vaizdo įrašai ir duomenys iš siųstuvų padės geriau suprasti šių paukščių elgseną.

Itin retų Lietuvoje paukščių jaunikliai šiame voljere gyveno keletą savaičių. Voljeras didžiųjų apuokų adaptacijai buvo įrengtas bendradarbiaujant su Valstybinių miškų urėdija. 

Didysis apuokas yra įrašytas į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, taip pat saugomas Berno konvencijos ir Paukščių direktyvos.

„Šie paukščiai mūsų šalyje retai sėkmingai užaugina jauniklius. Šiemet iš mums žinomų trijų perėjusių apuokų porų, tik viena užaugino jauniklį. Perėjimo metu apuokai nukenčia dėl ūkininkavimo miškuose, dėl maisto stygiaus, dėl lizdaviečių stokos ir plėšrūnų“, – sako Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis.

Šį rudenį planuojama pradėti naują didžiojo apuoko veisimo ir jo paleidimo į gamtą projektą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.