Du jaunuoliai – Alex‘as ir Andrew, jauni banglentininkai, pamatę, koks yra pakrančių užterštumas, suprato, kad tai ne tik ekologinė, bet ir vietos žvejų ekonominė problema, kurią būtina spręsti. Į problemos sprendimo būdą  jaunuoliai pažvelgė kiek kitu kampu ir aplinkos tvarkymą pavertė pelningu verslu.

„4ocean“ – taip vadinasi 2017 m. įkurta organizacija, kurios tikslas – švarinti vandenyną. Organizacija turi 4 pamatinius ramsčius, pagal kuriuos organizuoja savo veiklą.

Pirmasis – technologijų optimizavimas. Šiukšlės ir kitos atliekos yra renkamos atsižvelgiant į naujausias technologijas taip, kad būtų ir palengvintas darbas, ir kuo mažiau žalos daroma aplinkai. 

Antrasis principas – darbo vietų kūrimas. Šiukšlės renkamos ne tik pakrantėse, bet ir pačiame vandenyne, tam reikalingi ne tik atliekų rinkėjai, bet ir laivų kapitonai, beveik visi jie – vietiniai žvejai, kuriems vandenynas yra tiesioginis pragyvenimo šaltinis. Svarbu ir tai, kad darbai čia vyksta visomis savaitės dienomis, įskaitant savaitgalius.

3 ramstis – švietimas ir edukacija. Šiai veiklai taip pat skiriama labai daug dėmesio. „4ocean“ siekia šviesti pavienius asmenis, korporacijas bei vyriausybes apie plastiko poveikį vandenynui ir visai aplinkai, nes yra būtina keisti visuomenės elgesį ir didinti jos sąmoningumą taršos klausimais.

Paskutinis ramstis – ekonominė vertė. Tai gana neįprastas ir beprecedentis atvejis, nes ši organizacija užsidirba iš šiukšlių, pardavinėjant apyrankes iš surinktų ir perdirbtų atliekų. Jų šūkis ir siunčiama žinia yra ta, jog už kiekvieną nupirktą apyrankę bus ištraukta dar po 1 svarą (maždaug 0,5kg) atliekų.

 Ši nauja idėja neliko nepastebėta - „4ocean“ veikla, prasidėjusi nuo dviejų jaunuolių, dabar yra suteikusi darbo vietas maždaug 150 žmonių 27-iose valstybėse visame pasaulyje. Žvelgiant į išmetamų atliekų kiekius ir organizacijos tikslus, panašu, kad kompanijos veikla dar tik plėsis. Apytiksliai 8 milijonai tonų plastikinių atliekų kasmet iškraunama pasaulio vandenyne, o visai neseniai -  2018 m. Balio vyriausybė dėl milžiniškos taršos buvo paskelbusi netgi „ šiukšlių avarija“. Didžiausia problema – vis didėjantis vartotojiškumas ir didėjantis atliekų kiekis, o remiantis 2017 m. paskelbtais tyrimo duomenimis, 91% viso pasaulio plastikinių atliekų niekada nebuvo perdirbtos!

Taršos problemos itin didelės besivystančiose šalyse, pvz. Indonezijoje, bei kitoms šalims, kurioms trūksta reikiamos infrastruktūros, kad būtų galima tinkamai jomis pasirūpinti. Tačiau būtų klaidinga galvoti, kad didelės taršos problemos yra toli nuo mūsų. Lietuvos vidaus vandenyse bei Baltijos jūroje taip pat turime gana nemažus taršos kiekius. Nors, remiantis naujausiais duomenimis, Lietuvoje, apmokestinus tarą, šiukšlių kiekis ir sumažėjo, tačiau pakrantėse daug kur galime rasti likusių plastiko ar stiklo atliekų, kurios tikrai nepuošia gamtos vaizdo. Minėtas „4ocean“ pavyzdys gali tapti puikia alternatyva ir mūsų šaliai, kurioje turime daug veiklių, verslių ir aplinką mylinčių žmonių. Švarinimosi akcijose „Darom“, kurios vyksta kiekvienais metais, dalyvauja tikrai didelis kiekis asmenų – puikus įrodymas, kad aplinka mums rūpi. Tačiau galbūt tam būtų galima skirti daugiau nei vieną dieną?