Ar verta rūšiuoti plastiką? Taip, žinoma. Plastiko dalelės pasklidusios po visus vandenynus ir tai žino kiekvienas. Amsterdamas nėra išimtis. Žvelgdami į nuostabius ši miesto kanalus, pastebėsite, kad tarša plastiku – didelė problema. Tiesa ta, kad plastikas yra perdirbamas ne pakankamai dideliais kiekiais. „Hands-on activation session“ vykusioje konferencijoje dalyviai buvo supažindint su inovatyviausiomis idėjomis ir patys turėjo galimybę ieškoti sprendimų.
Iš šiukšlių dėžės į jūsų kišenę
Pirmas ir pats svarbiausias dalykas, apie kurį turėtumėte pagalvoti – plastikas yra vertingas bei įvairialypis, tad surinktas teisingai, jis gali atgimti antram gyvenimui. Elisha Weeber ir Ieva Punytė parodė, kaip jų iniciatyva „Wasted LAB“ tapo naujo socialinio kontrakto mediatoriumi, kurio tikslas apdovanoti tuos, kurie rūšiuoja atliekas. „Wasted LAB“ sieja gyvenamuosius namus, verslus, organizacijas bei bendruomenes, kurios rūšiuoja, naudodamos apdovanojimų sistemą. Kaip? Plastiko atliekų rinkėjai yra apdovanojami „Wastedcoins“ – valiuta, kurią galima atsiskaityti vietinėse parduotuvėse, restoranuose ar už paslaugas. Visi šios sistemos nariai gali pasipelnyti. Užmezgami vertingi ryšiai, gerėja tarpusavio santykiai, o atliekos yra atskiriamos ir perdirbamos. Kitas žingsnis – nugabenti šią sistemą į kitus pasaulio kampelius.
Nuo masinės gamybos iki masinio perdirbimo
Mathias Worbin iš „IKEA“ dizaino komandos pabrėžia, kad vienas iš „IKEA“ tikslų – iki 2020 metų atsisakyti iškastinio kuro. Kitas jų siekis – nepakliūti į sąvartyną. Tai reiškia, kad jų produktas turi būti pagaminti iš vienos medžiagos tam, kad padidintų jos šansus būti perdirbta ar panaudota antrą kartą. Mathias paaiškina, kad bioplastiko bei bioirimo vandenyje ir sausumoje tyrimai yra kitas svarbus švaresnės aplinkos aspektas.
Tuomet atėjo dalyvių eilė pabandyti atskirti skirtingas plastiko rūšis. Kiekvienas dalyvis gavo didžiulį krepšį su plastiko atliekomis bei žemėlapį, padėsiantį rūšiuoti. Mažiausios plastiko dalelės turėjo būti išimamos iš plastikinių butelių, dėžių, puodų, ar krepšių tam, kad būtų patalpinamos į vandenį ar aliejų ir dalyviai galėtų sužinoti, ar jos plūduriuoja ar skęsta. Tai padėjo iš arčiau pamatyti problemas bei galimybes tobulėti, pavyzdžiui, dauguma butelių kamštelių yra pagaminti iš kieto plastiko, kuris gali būti panaudojamas iš naujo, jei būtų renkamas atskirai.
Kaip išvalyti plastikinę planetą?
Po prisilietimo prie plastiko atėjo laikas minčių lietui. Kaip kiekviena plastiko rūšis galėtų išspręsti tam tikras vietines problemas? Pasipylė idėjos. Ką manote apie didelio greičio taką dviračiams pagamintą iš plastiko? Arba panaudojamos iš naujo pakuotės maistui išsinešti, kurios galėtų būti pripildomos prekybos centruose? Įgyvendinama idėja, kai žinome, kad didelė dalis atliekų atkeliauja iš plastikinių maisto pakuočių.
Tokių genialų idėjų ,sugeneruotų per trumpą laiką, gausa žada daug. O viso to pagrindas – idėja nešvaistyti atliekų, jos taip pat vertingos. Juk tai švaresnė planeta, keli įsivaizduojami produktai ir nepasveriama nauda visiems.
Skaityti komentarus