Tad nuo rug­pjū­čio 15-osios čia ga­li­ma me­džio­ti vie­nų rū­šių van­dens paukš­čius, nuo rug­sė­jo 15-osios – ki­tų.

Nuo rug­pjū­čio 15-osios ant Žu­vin­to eže­ro kran­to ga­li­ma le­ga­liai šau­dy­ti di­dži­ą­sias an­tis, ru­da­gal­ves kryk­les, kly­kuo­les an­tis, per­kū­no ože­lius, slan­kas, žel­me­ni­nes ir bal­ta­kak­tes žą­sis, o nuo rug­sė­jo 15-osios – kuo­duo­tą­sias an­tis, lau­kius.

Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to spe­cia­lis­tų tu­ri­mais duo­me­ni­mis, šiuo me­tu Žu­vin­to eže­re tel­kia­si be­veik 1 tūkst. di­džių­jų an­čių, be­veik 4 tūkst. pil­kų­jų žą­sų, eže­ro apy­lin­kė­se – per 1 tūkst. 200 pil­kų­jų ger­vių.

Kaip tei­gia Lie­tu­vos or­ni­to­lo­gų drau­gi­jos di­rek­to­rius Liutauras Rau­do­ni­kis, ap­lin­kos mi­nist­ras K. Mažeika, pa­tvir­ti­nęs Me­džiok­lės Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je tai­syk­lių pa­kei­ti­mus, neat­si­žvel­gė į šios drau­gi­jos siū­ly­mus už­draus­ti van­dens paukš­čių me­džiok­les vi­so­se tarp­tau­ti­nio tin­klo Na­tu­ra 2000, į ku­rį pa­ten­ka ir Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­tas, te­ri­to­ri­jo­se, jei jos yra sau­go­mos kaip mig­ruo­jan­čių paukš­čių su­si­tel­ki­mo vie­tos.

Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­tas yra įra­šy­tas ir į tarp­tau­ti­nės svar­bos te­ri­to­ri­jų są­ra­šą, pri­skir­tą Ram­sa­ro kon­ven­ci­jai – Jung­ti­nių Tau­tų kon­ven­ci­jai dėl pel­kių, tu­rin­čių tarp­tau­ti­nę reikš­mę, ypač van­dens ir pel­kių paukš­čių ap­sau­gai.

Įsi­ga­lio­jus Vy­riau­sy­bės pa­keis­tiems šio bios­fe­ros re­zer­va­to nuo­sta­tams, pa­gal Me­džiok­lės Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je tai­syk­lė­se nu­sta­ty­tus ter­mi­nus Žu­vin­te van­dens paukš­čių me­džiok­lė ta­po ga­li­ma kaip bet ku­rio­je ki­to­je ne­sau­go­mo­je Lie­tu­vos vie­to­je.

Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to di­rek­to­rius Arū­nas Pra­nai­tis tei­gia, kad me­džiok­lė van­dens paukš­čių su­si­tel­ki­mams pa­da­rys di­džiu­lę il­ga­lai­kę ža­lą.

Nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ ir „Lietuvos ornitologų draugija“ išplatino viešą kreipimąsi dėl Vyriausybės patvirtintų naujų Žuvinto biosferos rezervato nuostatų, kuriais seniausioje šalies saugomoje teritorijoje įteisinamas neatsakingas ir moksliniais pagrindais nepagrįstas gamtos turtų naudojimas. Šie nuostatai patvirtina privilegiją į mažai kontroliuojamą žvejybą ir uogavimą dar negirdėtam skaičiui – beveik tūkstančiui gyventojų.

Visuomeninės organizacijos kreipėsi į Prezidentą ragindami sustabdyti šį nutarimą, į Vyriausybę – sustabdyti šio nutarimo galiojimą, į Seimo narius – nepritarti susijusių teisės aktų pakeitimams, į UNESCO sekretoriatą Lietuvoje – per generalinį sekretorių paraginti Lietuvą vykdyti duotus įsipareigojimus, į visuomenę – nelikti abejingiems gamtinių teritorijų niokojimui ir dalintis parengtu kreipimusi.

Pre­zi­den­tū­ra, ga­vu­si to­kį mi­nė­tų or­ga­ni­za­ci­jų krei­pi­mą­si, stojo gamtosaugininkų pusėn ir rug­pjū­čio pra­džio­je krei­pė­si į Vy­riau­sy­bę.

Pre­zi­den­tū­ros krei­pi­me­si rašoma, jog pre­zi­den­tū­ra ti­ki­si, kad Vy­riau­sy­bė at­si­žvelgs į jos ir ne­vy­riau­sy­bi­nių ap­lin­ko­sau­gos or­ga­ni­za­ci­jų ar­gu­men­tus ir pri­ims spren­di­mą nu­ta­ri­mą ati­tin­ka­mai pa­keis­ti.

Iki šiol Vy­riau­sy­bė pre­zi­den­tū­rai nė­ra pa­tei­ku­si at­sa­ky­mo. Tad van­dens paukš­čių me­džiok­lė Žu­vin­te jau ga­li­ma!

Žuvinto biosferos rezervatas yra seniausia Lietuvos saugoma teritorija, įsteigta dar 1937 m. Žuvintas yra vienintelė Lietuvos teritorija, kuri priklauso UNESCO pasauliniam biosferos rezervatų tinklui, taip pat ji saugoma kitais tarptautiniais įsipareigojimais – dalis saugoma kaip Ramsaro konvencijos („Konvencija dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių“) teritorija, visas biosferos rezervatas yra Europos Sąjungos vertingiausių gamtinių teritorijų.