Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ prašo šalies Prezidento iš esmės svarstyti kritinę situaciją Lietuvos miškų ūkyje, o nerengti prezidentūroje parodomųjų Aplinkos ministerijos konferencijų.
„Tokią diskusijų konferenciją Aplinkos ministerija turėjo prezidentūroje surengti dar 2017 metais, prieš prasidedant miškų reformai. Dabar tokį ministerijos žingsnį galima vadinti dar vienu populistiniu žingsniu, turint tikslą slėpti tikrąją padėtį nuo visuomenės miškų ūkyje “, - sako sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ valdybos pirmininkas Gintautas Kniukšta.
Po to, kai sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ laišku kreipėsi į prezidentą prašydamas artimiausiu metu apsvarstyti kritinę situaciją miškų ūkyje, Aplinkos ministerija vasario pabaigoje nusprendė surengti diskusiją-konferenciją Prezidento kanceliarijoje.
Pasak sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ valdybos pirmininko, pastaruoju metu situacija miškų ūkyje yra kritinė, valstybiniai miškai tapo pasipelnymo šaltiniu, o vaikantis vien tik pelno, nepaisoma elementarių miškininkystės reikalavimų, vietoj sanitarinių kirtimų plynai kertami žaliuojantys sveiki miškų plotai, saugomose ,,Natūra 200” teritorijose, Labanoro regioniniame parke bei kitose saugomose teritorijose, nevykdomi miškams būtini sanitariniai kirtimai.
Specialistų vertinimu, pastaraisiais metais vien tik valstybinių miškų urėdijos sandėliuose galimai buvo supūdyta apie 200 tūkst. ktm padarinės medienos, o valstybei padaryta žala gali siekti apie 10 milijonų eurų žalos.
„Per visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpį miškų urėdijos dirbo pelningai, tuo tarpu 2018 metais, nors vidutinė medienos rinkos kaina padidėjo net 25 proc., naujai įkurtos valstybinių miškų urėdijos pajamos padidėjo tik 10 proc. Tai rodo urėdijos nesugebėjimą racionaliai ūkininkauti valstybiniuose miškuose“, - rašoma sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ laiške šalies prezidentui.
Šiemet ir 15 proc.. padidinus valstybinių miškų pagrindinio kirtimo vidutines metines normas, pirmą kartą valstybinių miškų istorijoje šis sektorius dirbs nuostolingai ir 2020 metais valstybinių miškų urėdijai prognozuojamas 6,9 mln. eurų nuostolis.
Aplinkos ministerija ypatingą dėmesį rodo stambiajai medienos pramonei, tačiau Vyriausybės iniciatyvos užtikrinti konkrečių ūkio subjektų interesų tenkinimą, parduodant jiems valstybinių miškų medieną, savaime lemia kitų medienos pirkėjų diskriminavimą.
Vyriausybė visiškai nereaguoja net į Konkurencijos tarybos perspėjimus dėl planuojamos naujos valstybinės medienos pardavimo tvarkos ir savo posėdyje pritarė projektui, pagal kurį pirmenybė įsigyti medieną suteikta Lietuvos ar užsienio įmonėms, kurios perdirba didžiąją dalį nupirktos medienos.
Įgyvendinus konkurenciją ribojančias priemones dėl prekybos mediena valstybės biudžetas gali patirti apie 100 milijonų eurų žalos. Tuo tarpu sąjūdis „Už Lietuvos miškus“, Specialiųjų tyrimų tarnyba bei kitos valstybės institucijos ne kartą perspėjo, kad siūlomas teisinis reglamentavimas bus naudingas tik atskiroms interesų grupėms.
Situacija Lietuvos miškuose šiuo metu yra kritinė, tačiau Valstybinių miškų urėdija ir Aplinkos ministerija slepia informaciją apie tikrąją miškų būklę nuo visuomenės, miškai alinami, o jų atkūrimui priežiūrai ir apsaugai skiriamos lėšos dabar nesiekia ir 50 proc. nenukirsto miško vertės.
Pasak sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ valdybos pirmininko Gintauto Kniukštos, net ir praėjus porai metų po taip vadinamos miškų reformos, kurią Konstitucinis teismas pripažino neteisėta, iki šiol tinkamai nevykdomos valstybės miškų urėdijai deleguotos funkcijos, neužtikrinama miškų apsauga, priežiūra, atkūrimas, o vaikantis greito pelno, net ir sunaikinus apie 1000 regionuose darbo vietų, prognozuojama, kad 2019 m. dividendai iš visų valstybinių miškų valstybei sieks tik 5,5 mln. eurų.
Tuo tarpu visiškai pamirštos ypatingai svarbios visai visuomenei miškų ekologinės ir socialinės funkcijos, nekreipiama dėmesio į miškų atkūrimą, apsaugą, priežiūrą, dirbančiųjų socialinę padėtį, jų gaunamą atlyginimą, darbo vietų išlaikymą
Skaityti komentarus