°C
      2021 03 07 Sekmadienis

      Rūta Janutienė apie miškų kirtimus: Mes esame apkiautę, leidžiame valdžią perimti lobistams

      Nuotrauka: Rūta Janutienė | I. Grinevičiūtės nuotr.

      2018-09-18 10:00:00

      SOS! Visi, kam rūpi! Trečiadienį 12 val. (ne 13, o 12 val.) renkamės prie Vyriausybės, Vilniuje ir kartu su Sąjūdžiu už Lietuvos miškus ir visais, kam rūpi, padedam ministrams atšaukti nuosprendį Lietuvos miškams, pirmiausia - saugomoms teritorijoms. Nunešim peticiją, išklausysim, paaiškinsim, ko tikimės. Jei nepavyks su ministrais, tai susitarsim, kada eisim prie Seimo. DALINKITĖS ŠIUO PRANEŠIMU IR ATEIKITE PASAKYTI KIRVIUI „NE!“

      Kalbinu žurnalistę Rūtą Janutienę, įsigilinusią į labai svarbią Lietuvai problematiką – masinius miškų kirtimus. Medžiai kertami net draustiniuose, už to stovi turtingi lobistai ir net dainininkas Marijus Mikutavičius. Pasak R. Janutienės, jei žmonės patys nebus aktyvūs ir nesipriešins miškų naikinimui, Lietuvoje šimtmečio proga liks šimtas medžių.

      Lietuvoje „tradicija“ tapo kirsti medžius – prieš kurį laiką gražių medžių neteko Vilniaus Gedimino prospektas, vėliau kažkieno apetitas kirsti medžius ir net ištisus miškus išaugo. Ar galima tiksliai įvardinti, kas tie „kažkas“, kuriems nerūpi tai, kad mūsų šalis būtų žalia ir graži?

      Medžių neteko ir Gedimino pilies aplinka. O viskas prasidėjo nuo Andriaus Kubiliaus, kai per krizę jis liepė urėdijoms padidinti kirtimo normas. Tuomet mes su žaliuoju, mokslininku, gyvenančiu Labanoro miške Andriumi Gaidamavičiumi filmavome pirmą plynę Labanore, pirmą kirtimą. Praėjusią savaitę pervažiavome tą pačią 10 km atkarpą ir joje pamatėme jau 40 plynių, kuri kiekviena ne mažesnė už 5 ha.

      Į parkus plyniems kirtimams miškininkus įleido aplinkos ministras (2014-2016) Kęstutis Trečiokas iš „auksinių šaukštų“ Vyriausybės. Tai atrišo rankas ir privatiems, ir valstybės miškininkams eiti į saugomas teritorijas. Iki tol buvo jose atkeliami miškai, atkūrinėjama nuosavybė. Didelė dalis jos buvo sukelta į saugomas teritorijas. Lobistai, ponas Gaižutis (Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis, - aut. past.) pirmiausia, kartu su urėdais ir K. Trečioku pasiekė, kad būtų galima kirsti medžius ir saugomose teritorijose, draustiniuose.

      Nusipirkta galinga, brangi technika, kurią esu nusifilmavusi, kuri nemoka kirsti tik sergančių medžių, ji kerta viską. Ši technika skirta plantacijų miškams. Suomiai tokius sodina ir kerta tokia technika. O ji dabar – mūsų nacionaliniuose parkuose. Pagrindinis žmogus, kuris tam atrišo rankas, buvo K. Trečiokas iš Algirdo Butkevičiaus vyriausybės.

      Punios šile iškirsti ąžuolai. Anksčiau ieškodavo preteksto, kad nukirstų juos, neva įsiveisė kokia muselė. Dabar turbūt Kauno ąžuolynas turbūt visas išvartytas, tartum uraganas prasinešė. Prigalvota fiktyvių priežasčių. Prieš kelerius metus Seimas priėmė įstatymų bazę, pagal kurią leidžiama kirsti visur.

      Neseniai priimtos aplinkos ministro įsakymo pataisos, kurios leis kirsti gerokai daugiau medžių, miškų mūsų šalyje. Kas už to stovi? Kiek, jei šis „projektas“ bus įgyvendintas, neteksime miškų?

      Buvo padidintos kirtimo normos, tai daro dabartinė Vyriausybė. Jie nori parodyti, kad veikia urėdijų reforma, iš esmės tai gerai, nes urėdai vogė juodai, pardavinėdavo visiems medieną. Dabar viskas centralizuota. Net rusai ir baltarusiai to nedaro, o pas mus dabar pagal tenderį rąstai iš Labanoro keliauja į Latviją. Rusai gyvena iš naftos, mes parduodame žalią mišką. Tai pats kvailiausias ūkinis sprendimas.

      Pas mus miškininkystė skaičiuojama penkmečiais, kasmet iškirstų medžių procentas auga. Miškininkai sako, kad biokuro elektrinės neturės ką deginti, jei nebus kertami medžiai. Iškirsta daugiau nei 300 ha poligonams – milžiniška plynė ir pačiame Labanore. Ten medienos priruošta labai daug, ko gero, ir ji parduota, nepasilikta sau žiemai. Godumas toks dalykas – jei įmanoma, nieko neinvestavus į mišką, kuris yra svarbus kaip vanduo, kertamos net pušys, kurioms šimtas metų. Mes švenčiame Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, ir tikriausiai paliksime Lietuvai šimtą medžių po visų šių kirtimų.

      Lietuviai – aktyvūs patriotai, tai rodo gausybė pasisakymų prieš medžių kirtimą feisbuke, sukurta peticija. Kaip manote, kas nugalės šioje kovoje su norinčiais pasipelnyti iš Gamtos, bet negalvojančiais apie tai, kokios bus pasekmės? Kokių priemonių dar ketinama imtis, kad jų veiksmai būtų sustabdyti? Ką gali padaryti kiekvienas sąmoningas pilietis, be jau minėtos peticijos ir asmeninių pasisakymų, kad medžių, miškų kirtimas būtų ne tik nedidinamas, bet ir išvis sustabdytas, ir Lietuva išliktų žalia ir graži, o ne tik G taškas, kaip teigiama vienoje reklamoje?

      Linas Balsys seniai yra paruošęs ir vėl teiks Seimui pataisą, kad saugomose teritorijose būtų panaikinti plyni kirtimai. Jei Seimas ją priims, to nebebus.

      Dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Navickas apsistatęs patarėjais, kurie yra arba suinteresuoti verslininkai, arba urėdai ir jiems pavaldūs mokslininkai iš Miško biologijos ir miškininkystės instituto Kauno rajone esančiame Aleksandro Stulginskio universitete. Nešališkų stebėtojų beveik neliko, tik visuomenininkai.

      Mano supratimu, išsirinkome gerą, normalią, kitokią valdžią, bet palikome ją vieną. O ministras K. Navickas, būdamas žaliasis, paliktas vienas su lobistais. Tai žmonės, kurių perkalbėti neįmanoma, jų jokie argumentai neveikia. Sako, ai, jums kažkokie vikšrai ir paukšteliai tik rūpi, o žmonių nuosavybė – šventa.  

      Marijonas Mikutavičius – paskutinis tų lobistų argumentas, jis sako, nusipirkit miško ir saugokit jį. Kadangi jis medžiotojas, pats turi miško, todėl tokia situacija ir yra.

      Viskas priklauso nuo to, kiek žmonės bus aktyvūs, budės. Mes esame apkiautę, leidžiame valdžią perimti lobistams. Aš šį trečiadienį eisiu su sodinuku prie Vyriausybės ir nešiu premjerui Sauliui Skverneliui, gal jis supras, kad medžiai – mūsų visų nuosavybė, mūsų visų turtas.

      Jei žmonės nebus realiai aktyvūs, nieko čia nebus, galės darsyk sakyti, kokie baisūs laikai. Kiekvienas atsakingas, kad taip neįvyktų.

      Justinos Vidzėnės nuotraukos

      Skaityti komentarus