Žinau, kad bus posūkių, nuokrypių, sustojimų ir vėl atsinaujinančio judėjimo. Nes tėkmė yra būtina.
Kiekvieni nauji Metai mus formuoja - dėl įgytų pamokų.
Trūkinėja paskutinės gijos, jungusios mus su jaunyste.
Vis dažniau atsisveikiname su išeinančiais draugais.
Vis labiau suvokiame mirties prasmę. Priimti ją nėra emociškai paprasta ir lengva.
Čia žmogus yra. Čia žmogaus nėr…
Senatvė ir mirtis viską nustelbia brutaliu paprastumu.
Bet kartu ji yra geriausia mokytoja.
Mirtis primena, kad gyvenime reikia džiaugtis viskuo. Dabar. Ir daryti tai be gėdos ir kompleksų - atviru glėbiu, laisva galva, mylinčia širdimi.
Ir išgerti jį visą iki dugno.

Atkakliai mokykitės džiaugtis gyvenimu. Stenkitės atrasti pozityvių mažų dalelių, apie džiaugsmą ne tik pagalvodami, bet ir savo ranka pasižymėdami jį širdyje ir užrašuose.
Mokykitės savęs žiauriai neteisti, duokite sau laisvės klysti.
Ypač einant į nepažįstamas patirtis.
Sunku bus pamatuoti, kiek pavyko. Bet drįstu teigti, kad progresą pajusite.

O ką galiu pasakyti apie savo nueinančius metus?
Rašymas, renginiai, fotografavimas, faini žmonės, erdvė keistis ir tobulėti.
Džiaugsmas, kad turiu jau beveik 100 tūkstančių sekėjų ir draugų, o mano paskyrą iš viso skaito arti dviejų milijonų žmonių.
Džiaugiuosi, kad galiu prisidėti prie nepriklausomos žurnalistikos kokybės, kad įgijau daug bendrosios patirties, kad galiu suvesti įdomius žmones ir pati galiu su jais susipažinti.
Ar galite įsivaizduoti, kaip tai gaivina kasdienybę?
Be žurnalistikos pagalbos neauga "akademinis raštingumas", kuriam stengiuosi pridėti ir šiek tiek subtilesnio - moteriško - prieskonio.

Dalykai atrodo maži, bet žmoguje jie keičia daug. Tai - tobulėjimą transformuojanti patirtis.
Tą pokytį, tobulėjimą ir augimą, mano akimis žiūrint, liudija mano tekstai, tą liudija ir Jūsų komentarai.
Ir tai suteikia įkvėpimo. Patirtys grūdina.
Tenka ir su sistemine žiniasklaida "sudoku" sužaisti.
Ir jų cenzūrą bei nuolatinį mano paskyros blokavimą ištverti.
Ir ciniškus "užingridų" persekiojimus atlaikyti.
Tai - "demokratija" praktikoje.

Apie tai ir rašau.
Rašau dėl to, kad man skauda ir rūpi.
Rašau apie Lietuvą, apie valdžią, apie paprastus žmones, apie Jus. Yra dalykų, apie kuriuos galėčiau rašyti ar pasakoti be sustojimo.
Rašyti Jums ir dėl Jūsų - man yra garbė, prasmė ir malonumas.
Džiaugiuosi galimybėmis sutikti žmones, kurie stebina savo dvasine tvirtybe, išmone ir ryžtu.
Įspūdžiai. Naujos pažintys…
Pokalbiai apie ekonominę nelygybę, apie augančią politinę radikalizaciją, apie bepročių opozicijos politikų sukeltos krizės padarinius.
Po to gimsta tekstai.
Kai jie gimsta geri - mano džiaugsmo lygis perkopia lubas.
Nusišypsau apie tai vien pagalvojus. Ir tada krūtinę užlieja šildanti banga ir sunkiai nupasakojama palaima.
Juk šitiek drąsos tie tekstai pareikalavo, tiek nemigo naktų…

O Jūsų komentarai, "laikai", "širdelės", Jūsų palaikymas, kai būnu užblokuota, - yra tikras dinamitas.
Kai "bloko" laikas baigiasi - aš ir vėl vaikščioju visur: kur galima, ir kur nelabai.
O mane ir vėl palaikote Jūs - intelektualūs, stiprūs, atviri žmonės, - tokia ir aš stengiuosi būti.
Ir lyg vaikas spirgu iš laimės.
Nesėkmes, ligas ir cenzūros baimę supakuoju į dėžutę ir pakišu po lova.
Ir vėl džiaugiuosi "atblokuota" laisve ir galimybėmis, kurių tiek, kad jas aprėpti neužtektų keliolikos gyvenimų.

Džiaugiuosi gražiu savo miestu, kuris niekada nemiega.
Dieną ir naktį čia skiriasi tik saulės padėtis.
Turiu unikalią galimybę gyventi kurortiniame mieste, apžiūrėti jo erdves bei pajusti, kuo alsuoja pažangus, inovatyvus europinis kurortas.
Čia įvyko ne viena linksma istorija. Ir laiminga taip pat.
Kai žmonės, atvažiavę į mūsų kurortą, apsidairo ir pravirksta. Iš grožio.
Kur tiek gėlynų, kerinčių spalvų, kur muzikos atlikėjų melodijos atima žadą. Kur koncertų metu nuščiūva pilnutėlė Kurhauzo salė.
Kurio tyloje dar liko tai, kas nesulaužyta modernaus gyvenimo ir kompiuterio serverių.
Šis kurortas padeda pakelti akis nuo gyvenimo negatyvo, nuo pasaulio katastrofų, nuo informacinio šiukšlyno, nuo politinės beprotybės.
Šis gamtos kampelis priverčia pakelti akis į didingą dangų ir patikėti meile bei palaimą nešančiomis dvasinėmis vertybėmis.
Kur vaikščiodamas suvoki, kaip gražu Lietuvoje ir kaip gera gyventi žemėje.
Kur pušų vargonai atstoja muziką, o upės prieglobstyje smagu sutikti savo meilę arba savo gyvenimo rudenį.
Kur bučinių daugiau nei sostinės oro uoste ar santuokų rūmuose.
Kur balčiausi debesys ir aukščiausi medžiai.
Kur žodžiai švelnesni, apkabinimai šiltesni, jausmai tikresni, prisipažinimai jausmingesni, mintys tyresnės, džiaugsmas nuoširdesnis.
Kur kiekvienas palieka savo šypseną ir šviesiausias svajones.
Kur išvažiuodami žmonės savo piniginėse išsiveža ir iki šiol nešiojasi mylimo žmogaus nuotraukėlę kurorto promenados fone.

Šie jausmai ir tapo ryškiausiausiu mano nueinančių Metų įspūdžiu.

Prasmingų, turiningų, gražių, kūrybingų Jums 2026 - ųjų Metų.
Šypsokitės akimis ir lūpomis, lyjant ir sningant, skausmingai ir švelniai.
Nes metai ir gyvenimas yra visoks: ir kalendoriuje, ir laikrodyje, ir širdyje.

O svarbiausia, kad tas, kuris palietė Jūsų širdį, jos nebeapleistų.
Jūsų laimė yra arčiau nei Jums atrodo.
Laimingų artėjančių Naujųjų Metų.