Emocija tokia.
Muzika smogė tarsi cunamis. Garsais, pojūčiais ir energija.
Girdėjau kiekvieną stygą. Melodija gramzdino į meditaciją.
Mažytį smuikelį smuikininkas mylavo, pirštai lakstė jo stygomis, stryko ašutai trūkinėjo, plaukai plaikstėsi aistroje, jėgos tryško…
Betrūko tik to, kad jis trenktų smuiką į grindis ir jį sutryptų. Salė pratrūko ovacijomis. Nugriaudėjo plojimų perkūnija.
Išėjome, laikydamiesi už sienų.
Įsėdę į mašiną abu ilgai tylėjome.
Kultūrinės injekcijos pasikrovėme ilgiems metams.
Linkiu ir Jums tai patirti.

Linkiu pajusti, kaip gera gyventi su muzika, kuri žadina norą mylėti ir gyventi.