°C
      2026 03 15 Sekmadienis

      Antanina Strumilienė: Nepamirškite, kas benutiktų, Jūsų laimė yra arčiau nei Jums atrodo

      Nuotrauka: Minfo koliažas

      Autorius: Antaninos Strumilienės Facebook įrašas
      2026-03-15 11:00:00

      Brangiosios, mes esame moterys.
      Mes jau atlikome visas pareigas - šeimai, vaikams, sau ir Tėvynei.
      "Prabėgę metai gal ir neatnešė netikėtų sąmonės nušvitimų, kiekvienas mūsų gyvenimo etapas buvo pamoka, išminties kaupimas, džiaugsmo ir skausmo išgyvenimai.
      Buvo ir griežtos disciplinos laikas, ir vidinės stiprybės ugdymo periodas, ir vienatvė, kaip prieglobstis ir išlikimo sąlyga.

      Metai iš žmogaus atima fizinį grožį, tačiau paryškina unikalią vidinę jėgą, išmintį, mokėjimą mylėti.
      Moters svajonė - iki mirties išlikti fiziškai gražia yra utopiška, tačiau nė viena mūsų jos neatsisakė."

      "Kiekvienai moteriai patariu, kol leidžia jėgos, gyventi, kaip nori širdis ir pataria protas", - rašo Marija.
      "Nelaukti malonės, pagalbos ar paramos, nes kiekvienas žmogus turi savo gyvenimą.
      Sulaukusi brandos moteris suvokia gyvenimo trapumą, nustoja tuščiai švaistyti laiką ir pradeda gyventi prasmingai.
      Svarbu - džiaugtis gyvenimu, nepaisant aplinkybių. Kai moteris ieško laimės, meilės ar saulės, ją ras visur ir visada", - savo patirtimi, išmintimi ir brandos verte dalijasi Marija.



      Belieka tik jai pritarti.
      Tegul kiekvienas saulėtekis Jums, brangiosios atneša viltį.
      Mes negalime pasirinkti gimimo datos, kraujo grupės, tėvų.
      Bet Jūs visda galite pasirinkti batus, kurie nespaustų kojų, ir žmones, kuriuos galime apkabinti ir visada paspausti ranką.

      Susikurkite sau pasaką iš ryto aušros, iš mylimos melodijos akordų, iš kavos aromato, iš netikėto skambučio, iš šventinio šurmulio, iš vidinės ramybės, iš tikėjimo, vilties ir meilės.
      Linkiu Jums visoms ir kiekvienai - sparnuoto skrydžio, mėlynų vilčių dangaus ir tokio dydžio svajonių, kokios būna tik jaunystėje.
      Vienas nusivylimas jau yra per daug.
      Sėkmės Jums kiekviename gyvenimo kelionės žingsnyje.
      Tegul Jūs ir Jūsų artima siela susikalba tylėdamos.
      Tegul šalia būna žmonės, tolygūs ūgiu, širdimi ir mintimis.

      Pasaulis užleis kelią tiems ir tada, jei žinosite, kur eiti.
      Stabtelėkite ir pagalvokite: "Gal ir nenuėjau ten, kur ketinau, bet užtat sustojau, kur norėjau".
      Linkiu, kad niekada neveiktų Jūsų laimės stabdžiai.

      Sienos be paveikslų - tik sienos. Paveikslai be sienų - tik paveikslai.
      Toks gyvenimas.
      Jo taisyklės paprastos.

      Jeigu suprastume, kokią didelę įtaką mūsų gyvenime turi žodžiai, daugelio jų neištartume.
      Kad rastum teisingą kelią - reikia paklysti.
      Vienas klaidas taisome mes, kitos - taiso mus.
      Tik tas yra nugalėtas, kuris pats tai pripažįsta.
      Kas žmogui duoda laimę, tas tampa ir jo kančių šaltiniu.



      Viskas paprasta. Bet viskas taip sudėtinga.

      Kai prisimeni dienas, kurios praėjo, tada pagalvoji: "Tai buvo gyvenimas". Dabar supranti, kad ne. Tai buvo LAIMĖ.

      Sulaukę brandos, neužsikaskite savo jausmų apkasuose.
      Gyvenimas per daug gražus, kad savomis rankomis žudytume meilę, o paskum tos pačios rankos laistytų gėles ant jos kapo.
      Praeina ne metai, ne jausmai, ne žmonės. Praeiname mes.

      Kiek bebūtų mums metų - mylėkime, kurkime, atraskime, bandykime…
      Tegul jausmai, žodžiai ir mintys bus ilgesingos, tikros, švarios, teisingos, išrėktos iš širdies, protingos, nebanalios, reikšmingos, nepaprastos, negirdėtos, tiesiog fainos.
      Mes esame fantastiška, geriausia karta, kuri niekada negrįš.
      Mūsų gyvenimas pažymėtas brutaliu paprastumu.
      Jį mes pragyvenome atviru glėbiu, lengva galva.
      Ir išgėrėme jį visą, iki dugno.
      Kiek drąsos jis pareikalavo. Kiek pažinčių ir draugų sutikome, - intelektualių, stiprių, atvirų žmonių,- kiek kokybiškų pokalbių įvyko.

      Mūsų gyvenimas buvo dinamitas.
      Mes ėjome kur galima ir kur nelabai.
      Ir lyg vaikai spirgėjome iš laimės.
      Mūsų pragyventi metai talpino viską, kas geriausia ir kas blogiausia.
      Mes gyvenome viską nustelbusių įvykių epochoje.
      Nuostabumo lygis perkopia lubas dabar vien pagalvojus.
      Kiek drąsos tie metai pareikalavo.
      Kad viską papasakotume - kiek istorijų mūsų gyvenime nutiko - neužtektų keliolikos gyvenimų.

      Jeigu apsilankytume savo likimo filme - ir peržiūrėtume jį iš naujo - žiūrėdamos verktume. Iš nuostabos. Iš grožio. Mūsų gyvenimo filmas atimtų žadą. Pilnutėlė salė sėdėtų nuščiuvus.



      Mano mielosios, - gyvenkite be baimės, šypsokitės, akimis ir lūpomis, lyjant ir sningant, skausmingai ir švelniai.
      Nes gyvenimas yra visoks. Ir kalendoriuje, ir laikrodyje, ir širdyje.
      Teisingos krypties Jums, brangiosios.
      Susikurkite ramybę ir tylą iš mažų dalykų.
      Būkite laimingos akimirką, vieną dieną, vieną naktį, vieną mėnesį.
      Ilgiau neišeis, nes jokio stabilumo nėra - nei pasaulyje, nei laike, nei Visatoje, nei žmogaus širdyje.
      Gyvenimas panašus į gudrų žaidimą: vieni į jį ateina varžytis, kiti - derėtis, o patys laimingiausi - pasižiūrėti.
      O jeigu ką nors skaudės, atminkite: koks didelis bebūtų skausmas, jis būtinai praeis.
      Ir dar…laikas negydo žaizdų - jis tik išmoko gyventi su skausmu.

      Nepamirškite, kas benutiktų, Jūsų laimė yra arčiau nei Jums atrodo.
      O gavę iš gyvenimo dovaną, nepamirškite žvilgterėti į jos kainą.

      Brangiosios, Jūs esate balzamas ant mano širdies.
      Negaliu apie tai kalbėti puse lūpų ir puse širdies.
      Kai skaitau Jūsų komentarus - vieni žodžiai veria širdį, kiti - spaudžia ašarą.
      Tegul pavasario potvynis nenuneša Jūsų svajonių.
      Atvirų Jums laimės durų.
      Karštų lūpų bučinio, aistringo, įsimintino - lyg būtų pirmas kartas, kuris priverstų šyptelti - gyvenimas jo vertas.

      Tegul Jūsų metai atiduos išvogtas svajones.

      Tegul pasaulis baigsis ne sprogimu, o meilės aimana.




      Skaityti komentarus