Už viską tampame atsakingi.

Šiandien, kai nuo pykčio, pagiežos, piktdžiugos, rūpesčių, problemų, bėdų, aukštų kainų, žmonių susipriešinimo ir blogio gali suskilti kompiuterio ekranas, - geras žodis sudrebina protą.
Pagarba šilto žodžio autoriams, kurie mus kelia į kovą prieš jausmų žudymą ir paprastą šiltą žodį paverčia legenda.

Retai kada tenka skaityti tokius sodrius, pozityvius rašinius. Geras tekstas, lyg lietuviška kaimiška duona, kurią kadaise ragavo ir gyrė net princas Čarlzas.
Gaila, kad tokių tekstų autoriai labai nedrąsiai juos siūlo. Kartais patys nesuvokdami savo talento.
Tokie autoriai rašo tyliai ir jautriai. Jų tekstas būna panašus į upę, kuri pramuša užtvanką ir minčių bei žodžių bangos šluoja viską savo kelyje.
Tokie tekstai yra puikus įrodymas, kokių talentingų, bet niekam nežinomų žmonių mes turime.
Kai rašo autorius, o ne jo pavardė.
Kai žmogus iš blogio daro gėrį, nes daugiau jį daryti neliko iš ko.

Geros mintys tokiems autoriams grįžta nešinos atpildu ir gerumu.